Savaime pramokau, įsisavinau kaimyninės šalies kalbą.
Kalbą viešai sakyti reikia mokėti, turėti tam Dievo dovanėlę.
Dovanėlę įteikiau geram ir mylimam žmogui.
Žmogui reikia žmogaus, jo artumo ir nuoširdumo.
Nuoširdumo nepagailėjo, padėjo visiems prašantiems pagalbos.
Pagalbos prašyti nėra lengva, lengviau ją suteikti.
Suteikti reikia sau kuo daugiau laimės, antraip kam gyventi?
