Knygų skaitytojų klubas, 96 laida

Hello, Hello! Na ir vel, simtas metu...

Kaip smagu uzeit i sita tema ir rasti jusu ataskaitas! Per praejusius 2020 metus perskaiciau....... apie 240 knygu!!!!! Gyvenime tiek nebuvo! Gal, kad pakeiciau "registra", nes praktiskai visos lengvo turinio. Isskirti nieko negaliu, bet visuma skaitytos pdf formatu. O kazkada sakiau - tik popierines!...

Visoms linkiu gero skaitymo ir maloniu knyginiu atradimu!

Su Naujaisiais Metais!

Ne baisiniai skaičiai, nes, pasirodo, šiais metais aš daugiau rašiau, negu skaičiau. Tikiuosi šiais, 2022 metais pavyks daugiau skaityti (o aš ne to tikiuosi kas metais? )

Perskaitytas (tik 26) knygas galėčiau susiskirstyti į kelis tipus – apie XIX-XX a. pr. Lietuvos istoriją, detektyvai, fantastika, grožinė, gan netikėtai mokslo populiarinimo ir maistas. Būtent knygos, atskleidžiančios XIX-XX a. pr. mąstymą man vis dar yra įdomiausias dalykas – jų mano bibliotekoje tik daugėja ir daugės. Rekomenduočiau M. Römerio „Lietuvą“ ir I. Domeikos „Mano keliones“, kaip ir visus įmanomus Lietuvą kūrusių žmonių atsiminimus.
Detektyvai, kaip visada, užima didelę vietą mano gyvenime, ir šalia A. Kristi atsirado G. Simenonas – stipriai katalikiškas vertybes propaguojantis, bet neslepiantis požiūrio į to meto ateivius – kitataučius. Visiškas atradimas – Abiras Mukherjee. Užsisvajojau apie detektyvą, kuris vyktų XX a. pradžioje Lietuvoje, nes man vėlgi buvo įdomiausias kultūrinis kontekstas.
Fantastikos buvo nedaug (mažai kas įtinka?), nes neskaičiuojant Raganiaus ir Žiedų valdovo pasikartojimų, neįveikiau (tikiuosi dar įveiksiu) Šviesos valdovą, įveikiau (sunkiai) Soliarį ir truputį spjaudžiausi nuo grišų trilogijos. Matyt per sena :-D Užtat pakankamai kraujo gavau Širšės „Popieriniame kambaryje“, ir tai geriausia, kas buvo iš fantastikos mano 2021 metais.
Grožinės buvo dar mažiau – Petro imperatorė, suprantama, gerai parašyta, bet vietomis per šlykštokai, bet nuostabu, kad Sabaliauskaitė yra ir rašo būtent apie tai! Nes kitaip tikslas perskaityti daugiau lietuviškos literatūros būtų sprogęs – jeigu ne Širšės „Popierinis kambarys“. O iš nelietuviškų grožinių knygų geriausia buvo Hiro Arikawos „Keliaujančio katino kronikos“, skaityta spaudai atidavus disertaciją ir netgi nubraukus ašarą (čia tik įrodymas, kad ne visas knygas negailestingai sukritikuoju)
Paskutinis stulpelis – mokslo populiarinimo (ten atsidūrė Brysono „Kūnas“, nesužavėjęs kaip jo „Namai“) ir maistas (nes renku knygas apie maisto gaminimą įvairiais laikotarpiais). Vienareikšmiškai geriausia – Zavadskos „Lietuvos virėja“, naudingiausios – „Valsgau be sąžinės graužimo“.
Graužtukai, apgailestavimai, blokai – jų krūvelė priekaištingai žiūri į mane prie lovos, nes nori jos to, ar nenori, pabaigsiu. Juk jos nekaltos, kad jose nėra lavonų ir detektyvų.
Taigi, nuo geriausių iki ne tokių gerų:
Istorija:
M. Römeris „Lietuva“
Straipsnių rinkinys „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“
I. Domeika „Mano kelionės“, dvi knygos
Kun. P. Dogelis „Mano gyvenimo prisiminimai“
Detektyvai
A. Mukherjee „Neišvengiamas blogis“
G. Simenon „Piteris latvis“, „Naktis kryžkelėje“, „Megrė ir vyndarys“
A. Christie „Vienu pirštu“, „4.50 iš Padingtono“, „Voratinklis“
E. Wallace „The India Rubber Men“
Grožinė
Hiro Arikawa „Keliaujančio katino kronikos“
A. Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“ abi knygos
S. T. Kondrotas „Kentauro herbo giminė“
M. Barbery „Ežio elegancija“
Fantastika
Širšė „Popierinis kambarys“
S. Lemas „Soliaris“
Rinkinė „Dangus griūva“
L. Bardugo „Nuopuolis ir pakilimas“ (trečia grišų knyga)
Maistas ir ne tik:
W. Zavadska „Lietuvos virėja“
„Valgau be sąžinės graužimo“ pirma ir antra knygos
B. Bryson „Kūnas“
B. NIcholson, E. Kanapeckaitė, O. Bložienė „Sutramdyta meška“

Ačiū Brūkšniukui.
Perskaičiau 41 popierinę knygą. Nominuosiu kelias ir trumpai už ką
„Eimė Snow“. Tracy Rees. Emos Austin vertas pasakojimas. Pirma vieta lengvų skaitinių kategorijoje.
„Slaptosios Fudži kalno perspektyvos“. Viktor Pelevin. Už nežabotą fantaziją. „Juodai“ juokinga.
„Chazarų žodynas“. Milorad Pavić. Du kartus iš eilės skaityta bandant išlukštent. Už rašytojo erudiciją ir talentą ir suteiktą skaitymo malonumą.
„Vargingi kūnai“. Evelyn Waugh. Niekada nenuvilianti klasika ir subtilus britiškas jumoras.
„Grožio ir blogio biblioteka“. Undinė Radzevičiūtė. Aš neobjektyvi šios autorės atžvilgiu, tai net neabejojau, kad įrašysiu į geriausių dešimtuką.
„Likimo pirštas“. Iain Pears. Mėgstu įkrist į tokius epinius romanus. Dar ir puiki istorija.
„Jugoslavija, mano tėvyne“. Goran Vojnovič. Už stipriai papildytą žinių bagažą apie Balkanus ir neseną istoriją.
„Gero tono taisyklės“. Amor Towles. Tiesiog labai geras laikas su knyga.
„Vieningieji“. Ann Patchett. Žodžio meistrė. Įtaigiai ir sklandžiai apie gyvenimą ir jausmus. Apie tai kaip mes tampame kuo tampame. Gera knyga. Pasakojimo „atsietumas“, „atsainumas“ apie tragedijas kalbėjimas tarsi iš šalies šiek tiek primena J. Irwingą. Ieškosiu ir kitų jos knygų.
„Musių valdovas“. William Golding. Išsilavinimo spragų kamšymas. O gal jau ir buvau skaičiusi.
Pabaigiau Hilari Mantel trilogija apie Tomą Kromvelį. „Įveskite kaltinamuosius“. „Veidrodis ir šviesa“. Absoliučiai didinga.

Sveikos,   Su Naujais metais! Kažkaip po šimto metų ir aš užsukau į supermamą. ;)

Vis dar skaitau, bet ne taip intensyviai. Ir daugiau ne grožinę literatūrą, nes vaikai auga ir keičiasi. Registro nedarau (bet gal vėl reiks pradėti).

Iš pernai perkaitytų skaniausiai susiskaitė Ray Bradbury "Pienių vynas", o savotiškiausia - Sayaka Murata "Kombinio moteris".   

Turtingų ir gausių Jums visoms metų.

Sveikos,   Su Naujais metais! Kažkaip po šimto metų ir aš užsukau į supermamą. ;)

Vis dar skaitau, bet ne taip intensyviai. Ir daugiau ne grožinę literatūrą, nes vaikai auga ir keičiasi. Registro nedarau (bet gal vėl reiks pradėti).

Iš pernai perkaitytų skaniausiai susiskaitė Ray Bradbury "Pienių vynas", o savotiškiausia - Sayaka Murata "Kombinio moteris".   

Turtingų ir gausių Jums visoms metų.

Sveikos, skaitytojos

Kaip nuliūdau užėjusi, kad tiek mažai ataskaitų šiemet...

Pati perskaičiau tik 23 knygas, kone dvigubai mažiau nei anksčiau, kaži kas atsitiko   

Lopiau visokias spragas ir štai, ko gero, labiausiai įsiminusi K. Abės "Moteris smėlynuose". Antroji knygos dalis "Svetimas veidas" liko iki pusės suskaityta, pakyrėjo.

Susiradau tokią senieną - tarybinių straipsnių knyga "Štai ji, Amerika!" Visai smagiai vasarą hamake susiskaitė   

O neišeinantis iš galvos metų detektyvas "1793", labai jau ryškus.

"Mažas gyvenimas" - patiko, perskaičiau gan greitai.

Perskaičiau netgi V. Krėvės "Skirgailą", ogi visai nieko  . 

Sau ir visoms linkiu kuo skaitingesnių metų   

O aš maniau, kad niekas ataskaitų čia neberašo. Yahoo yra.
Taigi, šie metai buvo gausūs, nes pusė knygų perklausyta vairuojant. Viso 67 kas man yra kosTmosas, bet suklausymas visdėlto nereikalauja ramiai atsisėsti ir skaityti. Tiesa ir klausytos romfanto knygos daugiausiai.
Iš skaitytų buvo ir grožinės, ir publicistikos ir mokslo popupiarinimo, bei pedagoginės-psichologinės literatųros, kurios reikėjo studijoms.

Topų topas grožinės "Žmogus mokėjęs gyvačių kalbą" užburianti, liūdna, juokinga, graži.

Sapkovskio "Sezon groz" na ta kokybė, gėris ir fantastika, lygis, kurio link vis traukia skaityti.
Dar Sapkovskio "Reinevanas" įdomu, sodru, bet kadangi klausiau, o po pirmos knygos su idealiu skaitovu antra išpuolė su visai nekokiu, tai jau trečios dalies nebeužteko kantrybės.

Įspūdį paliko "Melų medis" (gerai, kad Sofija prikalbėjo pabaigti) Pradžioje sunervino moters teisių pažeidimai, bet paskui viskas kaip ir susitvarkė ir skaitėsi puikiai. Verta knyga

Sukrėtė korejiečių "Prašau, padėk mamai", Autorės skaičiau tris knygas ir visos skirtingos. Ši man gal daug stipresnė nei Džinė Ri
Na ir puiki terapija Pratchetas ir jo raganos.
Verta dar pamonėti "Vanduo kapinių gėlėms" už jos tokį srovenimą, prancūziškos istorijos pasakojimą
NUsivyliau D. Rubinos apsakymais "Ty etovo chotel Jaša?". Man kažkaip labiau jos didelės formos patinka, o va apsakymai nini. Pusiau didelė forma "Manjak Gurevič", bet irgi toks pusiau