Lyžukiuk, tu, kaip visada, esi visiškai teisi, katinai be palangių niekaip negali
Maniškė guli ant lovos ir galva visada būna pakreipta arba į mane arba į sodelio pusę. Paskutiniais metais išgyvendinau užuolaidas, tik dulkių rinkikliai, o taip sunku jas nukabinti, pakabinti, kur rast jėgų? Gyvenam atvirai ir mums netrukdo. Langai vazonais apstatyti.
Ant virtuvės palangės sustačius sanpaulijas, kurios žydi nuo kinietiškų trąšų beveik be perstojo, nužydi ir vėl krauna naujus. Dar atsisiunčiau tokius vazonėlius su vandens rezervuarais, tai per knatą pačios pasilaisto, blyn kaip jas mest, nu negaliu, sąžinė neleidžia, o dar tie adeniumai, kurie taip pat užima vietos ir jiems būtina saulė, kad ir rytinė. Taip pat pabode per tiek metų. Nu vienžo, negauna katė progos pagulėti ant virtuvės palangės...
Vakar mažai nuveikiau, bet pasodinau rožytes, aptvarkiau lelijas, šiandien numačius pasodinti margutes, na ir augalų parkeliavimas namo, kas man pastovus būna šokas, kur jas sutalpinti.
Dar nusimato kamino valymas, o tas užkrautas, čia jau aplamai kaupikui tragedija pajudinti sendaikčius. Valys vyras, bet jis tik lys gatavai prie kamino, o prieš ir po jo mano darbas... Nu nekenčiu rudens ir aplamai nieko nenoriu nei daryti nei ką...
Jei man reiktų kaip jums dar ir konservuoti
Nu prirašiau, kas nenorit neskaitykit
Būti suprastam - ne svarbiausia
