Prisimenu jaunystėje Kaune buvus minus 37, autobusai užšąlę, o gal aplamai tais laikais jie nebuvo šildomi? Turėjau su dar būsimu vyru pasimatymą. Atėjo gražuolis be pirštinių su sniego baltumo pirštais

Ak, tie bernai, dėl mergų savęs nesaugo

Čia dar jis buvo prieš armiją.
Dabar su savo kobra pašonėje, kaip ir minėjau, vėl man rodo savo meilę, bet tokio šnypštimo dar nebuvau mačius ir girdėjus. Reiks kitą savaitę konservų užsakyti, gal nuo vasario kokių nuolaidų paduos.
Blyn, per pačius šalčius pas dantistę, teks trauktis mocherinį golfuką.
Kaip užjaučiu dirbančias spaudos pardavėjas atviruose paviljonuose, su kiekvienu pirkėju šaltas vėjo gūsis, daugiau 8 laipsnių neįšildavo nuo to kondicionieriaus. Kojas gelbėdavo slaptai pastatytas šildytuviukas, o kokius raštus gaudavome dėl elektros . Aš visus rekordus sumušdavau, revizorė mane vadindavo šita ponia

Nemalonu būdavo kaskart būt negerietė. Ai, dar benamiai bei šiukšlinių depozito rinkėjai ateidavo pas mane kavos atsigerti ir pašilti.
Tai tokie prisiminimai ir gerai, kad viskas baigėsi