Nežinojau, kad taip toli pažengus chirurgija, bet man buvo labai keista, kad konsultacijos metu nieko nepasiūlė, prieš išeinant pati pradėjau klaust.
Tokia tikrovė, kad nuo senatvės nėra vaistų, bet kažkaip ją nors palengvinti norėtus.
Dabar kaip aš, visa skausmuose, negi turėsiu taip gyventi kol gamta pasiims? Darosi liūdna.
Aš, kuri netikiu papildais, pradėjau juos pirkt, bet kaip nepasimest jų gausybėje ir neleist pinigų niekams?
Gerai, kas gali leisti sau eiti gydytis privačiai, o ubagams, ubagų lazda.
Tokie mano sekmadieniniai pamąstymai.
Greičiau jau tas pavasaris. Laisvės Alėjos klombose po medžiais jau narcizai su pumpurais. Čia gal jų tokia rūšis, kad žemučiai. Bet koks bus gražus Studentų skverelis, kiek ten visko prisodinta







