QUOTE(paštininkė @ 2021 03 21, 19:21)
Šaunuolė, kad kreipėsi; baisu, nes tokioje visuomenėje gyvenam
https://www.lrt.lt/n...obox=1616346137
Ziu, ka radom
Ir dar daug ko yra kodel zmiones muzikanto nemegsta😊
http://www.landsbergizmas.lt/08.html
Kgb
Papildyta:
QUOTE(paštininkė @ 2021 03 21, 19:21)
Šaunuolė, kad kreipėsi; baisu, nes tokioje visuomenėje gyvenam
https://www.lrt.lt/n...obox=1616346137
Sita bus matyt.
Atsakykit kodel V Landsbergis yra nusvilpiam as kada tik kur pasirodo?
Papildyta:
QUOTE(Montekrista.back @ 2021 03 21, 19:31)
Tikiyosi bus nubausti tokie
https://www.lrt.lt/m...o/kur-vaziuojam
Nu ka apie juis galima pasakyt... Skaitom
Papildyta:
LT
Veidai2021.03.20 10:21
Kodėl Tomas Vytautas Raskevičius pasiryžo tapti tėvu, apie paties tėvus bei jų kovą ir savos ramybės paieškas 3525
Kur važiuojam?, LRT.lt2021.03.20 10:21
Tomas Vytautas Raskevičius / E. Blaževič/LRT nuotr.
Visą laiką pasaulis mane bandė pakeisti, o dabar pasaulį pakeisti bandau aš. Pažiūrėsim, kuris kurį, svarsto LRT.lt pokalbių laidos Kur važiuojam? pašnekovas, Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, LGBT aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius. Su lėlėmis, o ne mašinėlėmis būdamas vaikas mėgęs žaisti politikas pamena: sykį grįžęs namo iš darželio savo mėgstamų žaislų neberado.
Šiandien jis yra žymiausias Tomas Lietuvoje. Sykį pasakęs, jog yra profesionalus gėjus, jis nesiteisina, šypsodamasis, be pykčio kovoja savo kovą ir neketina pasiduoti. Stipriausias jo užnugaris šeima: tėvai, sesuo ir sūnus, kuriam, Tomas tikisi, neteks patirti to, ką teko jam, kalba LRT.lt pokalbių laidos Kur važiuojam? vedėja Nomeda Marčėnaitė.
<...> Visą laiką sakiau, kad esu miesto vaikas, kad man reikia gyventi kuo labiau centre, o pastaruoju metu, ypač kai atsirado sūnus, kažkaip labiau reikia ramybės.
Kiek dabar tavo sūnui?
Pusantrų. Pastarosiomis dienomis jis išmoko sakyti žodį burbuliukas. Labai juokiasi sakydamas.
O koks buvo pats pirmas žodis?
Mama, tėtis... Labai tvarkingai.
O koks buvo tavo paties pirmas žodis?
Nežinau, tik žinau, kad mama rašydavo į tokią mažą knygutę su drambliuku: pirmas žingsnis, pirmas apsivertimas... Nežinau, ar mama dar turi tą knygutę, bet ten turėtų būti užfiksuota.
O koks tavo pats pirmas vaikystės prisiminimas?
Mano tėtis vienu metu dirbo biržoje. Buvo pati nepriklausomybės pradžia. Toje biržoje jie pirkdavo prekes, perparduodavo. Būdavo tokių situacijų, kai namie atsirasdavo keistų daiktų dideliais kiekiais. Atsimenu obuolių tyrelės kūdikiams. Tų slojikėlių paletėmis. Aš jau buvau ne kūdikis berniukas. Atsimenu, tėtis man sakė: tų tyrelių gali valgyti, kiek tik nori. Ir valgiau. Buvo žalios etiketės, raudoni obuoliukai...
Visą laiką save matydavau kaip vaiką, kuris ne toks, kaip visi, neįprastas. Manau, kad ir tėvams iš dalies buvo nejauku, nes jie irgi tą matė. Aš su mašinėlėmis nežaisdavau, žaisdavau tik su lėlėmis, prašiau mamos barbių.
Turi tokią vietą, kurioje būtų iš tikrųjų gerai?
Kai buvo tas sunkusis periodas užlipau ant Gedimino kalno. Stovėjau, žiūrėjau į Vilnių, per ausinuką paleidau Laisvės dainą... Toje dainoje randu daug. Stovėk, kaip stovi laisvė. Klausiau, žiūrėjau į Vilnių ir kažkaip buvo gerai, teisingai, tvarkingai.
Vilniaus erdvė sava, artima? Juk tu kaunietis.
Taip, labai. Aš gimiau, užaugau Kaune, bet po mokyklos labai norėjau išvažiuoti į Vilnių. Man atrodė, kad čia ir daugiau žmonių, ir daugiau veiklos, daugiau skirtumų. Išvažiavau ir man labai prilipo. Visiškai Kauno nepasiilgstu. Gal negražu taip sakyti, bet neturiu ten ką veikti, lankausi ten tiek, kiek lankausi pas tėvus.
Tomas Vytautas Raskevičius / D. Umbraso/LRT nuotr.
Palaikai su jais ryšį?
Taip, nuolatos. Priėmimo klausimas tarp manęs ir tėvų buvo aktualus tikrai labai ilgą laiką. Sakyčiau, dabar esame tokiame santykių etape, kai tėvai labai palaiko. Turime kokybišką ryšį. Kartais, ypač šiuo laikotarpiu, kai to viešumo mano atžvilgiu labai daug, matau, kad tėvai irgi turi savo kovą: turi atstovėti, atsakyti į kai kurių žmonių, kurie žino, kad mes susiję, klausimus.
Vakar mama rašė, kad gauna neapykantos žinučių. Įsivaizduok: neapykanta man, žmogus randa motyvacijos ieškoti feisbuke mano mamos, rašyti tokias žinutes... Man tai kažkas neįtikėtino.
Koks buvai vaikas?
Vienišas, sakyčiau. Visą laiką buvau kitoks, sakydavo, kad esu labai protingas vaikas, nes daug laiko leidžiu su suaugusiais. Iš tikrųjų daug būdavau su seneliais, tėvais.
Tu mažas save lengvai priėmei tokį kitokį? Tai amžinas karas, sako, kad tai sugadinti, kažkaip paveikti vaikai.
Aš tai konkrečiai suvokiau būdamas 12-os. Įvardijau sau, kame to kitoniškumo priežastis. Visą laiką save matydavau kaip vaiką, kuris ne toks, kaip visi, neįprastas. Manau, kad ir tėvams iš dalies buvo nejauku, nes jie irgi tą matė. Aš su mašinėlėmis nežaisdavau, žaisdavau tik su lėlėmis, prašiau mamos barbių.
Tomas Vytautas Raskevičius / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Atsimenu, po nepriklausomybės mamos tėvai išvažiavo į Jungtines Valstijas, nes turėjo ten giminių. Jie parvežė lauktuvių visokių pliušinių žaislų ir mašinų. Viena buvo su pulteliu, baterijomis, važiavo. Tais laikais tai buvo kažkoks kosmosas, o man buvo neįdomu. Visi stebėdavosi: turi tokią ir jam neįdomu.
Vieną kartą pareinu iš darželio ir tų lėlių nebėra. Klausiu: kur lėlės? Tėvai sako: kokios lėlės? Aš suprantu, kad jie norėjo, kaip geriau.
Tu įpratai savo gyvenime taip reaguoti į pasaulį, kad jis stengiasi tave keisti?
Visą laiką pasaulis mane bandė pakeisti, o dabar esu unikalioje vietoje, kai pasaulį pakeisti bandau aš. Pažiūrėsim, kuris kurį.
Niekas manęs nemokė, ką reiškia, kaip būti tėvu. Bet labai tikiuosi, kad mums pavyks sukurti sūnui tokią aplinką, kurioje jis žinos, kad pirmiausia, kam jis gali pasakyti, tai savo tėvams.
Tomas Vytautas Raskevičius / E. Blaževič/LRT nuotr.
Kaip tu apskritai apsisprendei tapti tėvu?
Mamos pasiūlė. Jos turėjo tokią svajonę, suformulavo tokį pasiūlymą, bet jos nesiūlė man tapti donoru, jos man siūlė tapti tėčiu. Jos norėjo, kad vaikas turėtų tėvą, kad su tėvu bendrautų. Tai, tiesą sakant, buvo pagrindinė priežastis, kodėl priėmiau tą pasiūlymą.
Tai fantastiška patirtis, apskritai tėvystės patirtis yra fantastiška. O mes einame neišbandytu keliu. Socialinėje erdvėje nėra jokių pavyzdžių, kai vaikas augtų trijų tėvų šeimoje.
Eina jjie neisbandytu keliu

. " mamos " dvi pasiule

.
Ka cia komentuot...
Anieji eina ne8sbandytu keliu...