
su tuo vazinejimu virs 5km,taip,kaip ir pas jus buvo galima su priezastim vaziuoti,bet pvz,tevu lankyti siaip nepriezastis,mano visi aplinkiniai pazystami airiai ,kuriu tevai gyvena kitoj apskriti,dejavo,kad po 6men ar ilgiau tevu nemate...
taigi as ta pati ir parasiau

Taip i svecius ne priezastis, bet senus tevus ar brolius, seseris ar ne giminaicius aplankyti - priezastis, jei jiem reikejo pagalbos ir nebuvo kas arciau padeda, nuolat kaimynas pas mam atvaziuodavo. pazsytama pas broli is vis vaziavo gal 150km, jis su depresija, jam rekejo palaikymo.
Bet jau nereikia nei tokiu , paprasciausiai maisto nusipirkti Lietuvoje turejo zmones vaziuoti ekstra 20 km ir toliau, jei gyveno ant rajono ribu kaime kur, ir pan. Ka labai gerai parodo Sirinksienes pavzydys, pasirodo policijai rekejo deklaruoti visas apsilankymo vietas, ar tikrai cia to reikejo? zmones aptarinojo, kodel ji negalejo pasipirkti is anksto ir t.t. as cia tokiu bedu neturejau, reikia sedu i masina ir vaizuoju 22 km, pasakai, kad apsipirkti ir niekas nesekioja po miesta su policijos masina, tasakaitu nepraso...
Papildyta:
Daugelis gyvena mazuose butuose ar namuose, neturi ofisu, normaliu darbo stalu.
Prisimenu, kaip del nuotolinio darbo derejausi 1999 metais... Tada internetas ejo ant 28kbps greicio modemu, per telefono kanala. Daug kur buvo dar leciau. APie joki nuottolini darba internetu nebuvo galima ir mastyt. Bet as nusipirkau du stalcius kietiems diskams, viena isidejau namuose, kita ofise ir taip buvo galima idarba neitii kelias dienas...
oi pas mus net labai gerai kolegos isitaise, niekas nei nenori atgal i ofisa, tik bendravimo pasiilgsta. As ta proga gera stala sau nusipirkau
