Mergina sako jog myli, bet nebe taip

Sveiki.

Iskart eisiu prie reikalo.
(Tai mano pirmoji rimta draugyste) Su mergina draugauju 5-tus metus. Visi tie metai buvo nuostabus, pirmus metus ne nesikivircyjom, nes gyvenom pas savo tevus ir mus skyre nei daug nei mazai - 20km. Tie 2 metai buvo auksiniai. Po to isvykau mokytis i vilniu, atstumas padidejo iki 300km.
(Pasakosiu trumpiau nes cia manau knyga apie savo istorija galeciau parasyt).
Gyvenau bendrike, sutikau mergina, su ja bendravau kaip ir su visais kitais naujais draugais. Aisku savosios nepamirsau. Gavos taip kad su ta naujaja pasibuciavau, bet iskart prisiminiau savo meile kuri uz 300km, todel ta naujaja drauge atstumiau.
Manoji suzinojo apie visa tai, buvo paskelbta pertrauka apie 3men. Po to susitaikem ir ta dalyka pamirsom. Taip atsitiko nes nebuvau issilakstes, bet to ale palakstymo ir pakako. Vilniu meciau, persikrausciau i kauna, tada ir maniske baigus mokslus atsikrauste. Pernai gruodi pastebejau jog ji atsalo, pradejo issisukinet nuo musu sutartu susitikimu, bendravo saltai, sms karts nuo karto teparasydavo. Supratau, kad kazkas ne taip. Po kiek laiko ji pasake kad isskrenda savaitei pas savo giminiu i uzsieni, nors kiek zinojau vien tevas jos uzsieni gyvena. Pries pat kaledas kai buvom suplanave jas kartu praleist. Man buvo labai nesmagu, bet tiek to, sake 26d grys. Po poros dienu papasakojo kad ji iskrido ne pas teva, o pas nauja kakali. Su kuriuo 3-4men bendravo per fb, sms's ir t.t. Jauciau kad plystelejo mano sirdis. Sake padare didziule klaida, kalbejom telefonu kiekviena diena 4 dienas, ji pastoviai verke, atsiprasinejo. Kai gryzo pasakojo jog nezinojo ka daro ir t.t., as tai supratau kaip kersta uz mano vilniu. Po menesio pertraukos susitaikem.
Va dabar smagioji dalis.
Abu kaune dirbam, mokomes, gyvenam kartu bute jau 8men, atrodo per tuos metus viskas susikloste puikiai. As jau apie ateiti galvoju, apie susizadejima, apie savo busto pirkima, gal net vaikus po keliu metu, nes dar abu nenorim nes mokomes. Galiausiai pastebejau jog ji VEL atsalo, uzsidare savyje, nebepasakoja dienos naujienu, nebenori sekso, darbe uzsibuna ilgiau ir t.t. Jauciu kad kazkas negerai. Lyg tycia paraso jinai jog nori pertraukos... Nei is sio nei is to. Po poros dienu nulauziau jos fb ir pamaciau jog ji bendrauja jau vos ne menuo su savo bendradarbiu. Buvo bent jau karta susitike kavos, rasinejosi ivairiom zinutem, siuntinejosi dainom, nuotraukom tada kai man neatrasydavo nei i sms nei i mesendzeri. Po darbo gryzau anksciau, isgeriau 100g ant nusiraminimo, nes visas drebejau. Kai ji gryzo ilgai ilgai kalbejomes.
As zinojau, kad jos toks charaktetis - ji nieko nesako, nes bijo susipykt su manim, viska kaupia kaupia, daro neapgalvotus sprendimus, po to tai priveda prie vat sito. Ji tai ir pasake. Sake kad nezino ka daro, kad jai atsibodo rutina, jog mane myli, bet nebe taip kaip anksciau. Nenera to "galvos pametimo" kaip anksciau. As tai suprantu kaip perejima is isikliopinimo i meile. Ka ji galvoja as nzn.
Isdesciau jai viska, kad tiek ilgai bunam kartu, kad negalima uzsidaryt savy, tam antra puse yra (as), kad lai bent pasako jog su bendradarbiu bendrauja, sakau viskas bus ok. As suprasiu. Ji tik linkteli galva asarotom akim, atsiprasineja, kas mane erzina. As toks esu kad geriau neatsiprasinetu zmogus, bet taisytu susiklosciusia padeti. Ji to nedaro. Namie nebesitvarko, rubus kaip tik numeta taip jir guli keleta dienu. As viska sutvarkau, ji savo daro. Sako jog pavargsta nuo mokslu, darbo. O as tai nepavargstu? Atrodo jog ji bijo mane palikt, nes zino kad uz manes ji kaip uz sienos, as visada ja suprasiu, mylesiu ir t.t. Bet taip pat atrodo jog ji nori nuotykiu. Nezinau ka bedaryt. Po visko atrodo susitaikem, bet as jauciu kad ji kitokia. Vos ne kad ziuri i kaire. Beto ir toliau su tuom savo bendradarbiu jinai rasinejasi, ir man nieko nesako, nors atrodo kad prisizadejom sakyt VISKA, be jokio melo, jokiu pagrazinimu.
Man visa tai pradeda atsibosti, atrodo jog stengciaus viska daryt su siena, jokio atsako nera.

Ka daryt?

Nueik pas psichiatra. Rimtai...

"Po poros dienu papasakojo kad ji iskrido ne pas teva, o pas nauja kakali."

Ka cia komentuoti. Susirask nekalta mergina. Kam tau kazkokia nusivalkiojus?

Prie ko man tas psichiatras? Ji buvo nekalta kai susipazinom. Ir kai pas jo isskrido, tikino mane kad tarp ji nieko nebuvo, tas skrydis buvo tik klaida. Ir kiek ja pazystu tikrai netikiu, kad ji butu galejus uzsilipt ant kito

As irgi netikejau. Kai kas ardo sprogmenis ir netiki kad sprogs.

"Lyg tycia paraso jinai jog nori pertraukos... Nei is sio nei is to."

Kokios dar pertraukos, kokie skraidymai pas vaikinus. Rimtai nesupranti?

Mano ex irgi kazka bande panasaus isdarinet, bet buvo patrumpinta ir sukontroliuota. Bet tai buvo klaida, nes karta neturejau galimybes sukontroliuoti ir viskas griuvo.

As manau kad ji pergulejo, gali but kad turi patirti, nes elgiasi, kaip tos bobos kurios jau mate ne viena kota. Tiesiog naudojas pacio naivumu ir tiek

Kaip reik tai issiaiskinti? Nes kaip paklausiu kazko ta tema, kas nera iki galo aisku, jinai sako "man per skaudu kalbet apie tai, juk viska pasakiau"

Ka issiaiskint, ka issiaiskint? Ar pergulejo?

Tai kad nera jokio skirtumo po tokio jos elgesio. Ne issilaktymas problema, bet kad esat nesusitupeje. Bet griaukit savo gyvenima, argi man gaila.

Ji tiesiog nesurado kito, todel ir buna su tavimi, kaip su atsarginiu...

3 menesiu pertrauka paskelbe.... Po 2 metu ... Ka ji veike tuos tris menesius...

Mariens, nepaguosiu. Nežinau santykių, kurie į gera išeitų, kai šitaip.Nebent vaikų turėtumėt, tai gal liktų prie Tavęs dėl vaikų, bet kai neturit...
Paleisk ją, nes kuo ilgiau būsi su ja, tuo daugiau laiko, prisiminimų ir daugiau širdis skaudės.
Esi pakankamai suprantingas, tolerantiškas, normaliai dėstai mintis, žodžiu nesi kažkoks nevertas geros merginos ar pan. Supranti, ne visi žmonės, su kuriais kažkada sueiname jau yra mums skirti. Kartais kai kurie žmonės mūsų gyvenime būna tik tarpinės stotelės, pamokos tam tikros, kad išmoktume kažko, patirtume kažką. O vėliau, kai esame pasirengę, ateina TAS žmogus.
Su šia mergina jūs skiriatės. Tu pabandei kiek į šoną, pasibučiavai, pasiaudrinai, bet supratai, kad negerai, esi ne vienas, kaip ir įsipareigojęs ir metei, Tau to užteko. Jai - neužteko, ji kitokia. Anksčiau gal pati to nežinojo, vėliau ėmė keistis, pati suprasti kokia ji. Aišku, jums būtų labai smagu abiems, jei susitiktumėte jaunystėje nekalti abu ir taip išgyventumėt iki žilos senatvės. Pirma ir paskutinė meilė, viskas gražu ir tyra, bet toli gražu ne visiems taip išeina. Kiti gi renkasi partnerius iš kokių 5-6 ir daugiau.
Jei butas tavo, imk kraut jos daiktus ir kraustyt lauk, nieko jau labai nebepeši su ja

Aciu uz patarimus, pasiulymus, bei mintis. Darysiu isvadas.

Labas, 

Man atrodo, kad merginai tu tiesiog atsibodai. Kadangi kito dar neturi, plius yra prisirisimas, pripratimas, bendras bustas -  tai nepalieka. Greiciausiai yra ir gailestis, baime likti vienai, kad o kas jei geresnio nerasiu... Bet meiles nebera. O "as tave myliu" reiskia, "as myliu musu praeiti ir grazias minutes kurias mes praleidom kartu", "man taves gaila", "jauciuosi kalta, kad mano jausmai isbleso". Zodziu, mergina su tavim dabar buna is inercijos, bet nebe del jausmo...

Ir mano isitikinimu, tokie santykiai yra tik tampymasis. Ta prasme mergina sirdyje jau su tavim issiskyrusi, bet fiziskai ta padaryti dar nepasiryzta, nes veikia tie visi dalykai kuriuos aprasiau. Bet rezultatas greiciausiai vistiek bus tas pats, tik procesas skausmingesnis ir ilgesnis.

Vienintele maza galimybe isgelbeti jusu santykius - graziai, be dramu, bet labai kategoriskai ja palikti. Kodel? Todel kad tik taip tu issaugosi pagarba jos akyse. Dabar kuo ilgiau buni tokiuose santykiuose, tuo labiau "zemeji" merginos akyse. As tavo vietoj ramiai susirinkciau daiktus, padekociau uz grazu laika kartu ir iseiciau. Jei prasidetu asaros ir meiles priesaikos, sakyciau, kad tokie santykiai manes netenkina, man reikia moters, kuri visa sirdim noretu buti su manim, o nesiblaskytu, pati negaledama apsispresti ir nezinodama ko nori. Jei dar nors koks jausmas jos sirdyje likes, gal jei suvoktu, kad tave prarado, permastytu viska is naujo ir pagaliau apsisprestu ko ji is tiesu nori. 

Zinoma, tikimybe, kad ji sugris labai labai maza. Bet vistiek didesne, nei va taip tasantis, kol nebeliks net pagarbos tau. O pagaliau jei ir issiskirsit, pagalvok kaip noretum, kad ji tave prisimintu -ar su pagarba, ar kaip kazkoki mazgote, kuriam viskas tiko, bilia su ja but.  

Tikimybe kad sugris, tinkamai emociskai manipuliuojant gali buti net labai didele.
Bet rimtai patariu tos paukstytes atsikratyti, nes kitaip ji dar pasidarys vaika ar du, paliks ir busi jos finansinis vergas.



Ir gal net jos sprendimas galiotu dar kokius 3 metus o gal ir 5, paskui - gyvenimui ragai