O maniškis tai smalsutis, su pažįstamais ir nepažįstamais lb bendrauja, į polikliniką kai nuvedžiau tai visus vaikus pakalbino, žaislais apdalino 
mojuoja dėdėms tetoms, žodžiu visų draugas:) Ir dėl to vežimo pakojuko vyresnėliams esu girdėjus, tik nelabai įsivaizduoju kaip jis stovi ir važiuoja ramiai, nes juk reikia pusę kiemo aplakstyti, su balandžiais pažaisti ar kokį šunį pamato tai irgi reik apžiūrėti na bet gal sutarsim, vis tikiuosi kad paaugs dar paprotingės iki to laiko:)
Beje, mamytės, man labai patiko Vaido Arvasevičiaus paskaitos apie vaikų psichologiją, kurios turit laiko ir noro, yra Youtube, įveskit jo vardą ir pavardę ir bus ten daug jo paskaitų. Netrumpos, bet labai lengvai ir įdomiai susiklauso, toks nenuobodus pasakotojas. Yra pradžiai paskaita nuo gimimo, pvz kuo svarbūs pirmieji metai ir kaip veikia kūdikio psichika, ką daryt kad nepadaryt vaikui traumos visam gyvenimui iš nežinojimo... žodžiu, rekomenduoju ;)
mojuoja dėdėms tetoms, žodžiu visų draugas:) Ir dėl to vežimo pakojuko vyresnėliams esu girdėjus, tik nelabai įsivaizduoju kaip jis stovi ir važiuoja ramiai, nes juk reikia pusę kiemo aplakstyti, su balandžiais pažaisti ar kokį šunį pamato tai irgi reik apžiūrėti na bet gal sutarsim, vis tikiuosi kad paaugs dar paprotingės iki to laiko:) </p>
Tikra tiesa svarbiausia psichologinis pasiruošimas vaikams. 
. Nes labai rytais noriu valgyti. Pasirodo poliklinikoje pas mane nebeliko ginekologės . Išvyko į užsienį . Tai dabar prižiūrės nėštukes tik akušerė. Na, didelės netekties nėra, nes man vistiek nepatiko ji 
prisimenu, kad buvau visa pabalus ir kojos linko ir griebiau pradžiai bent duonos atsikąsti tik labai liūdna žinia buvo iš klinikos po pietų, kad mėgintuvėlis vienas buvo negeras ir tyrimą reikės kartoti iš pradžių sureagavau normaliai, o paskuj pradėjau labai pergyventi ir stresuoti ir ne dėl to, kad vėl dvi valandas kančios, bet kad vėl reikės tokį kiekį gliukozės gerti, ne dėl to kad neskanu, bet kad nu juk kasai šokas tada dar sekė nerimas, kad vėl tris kartus ims kraują ir irgi ne dėl to kad skauda, o man kraujo gaila bet sakiau dar pagalvosim 
, nežinau kas bus vasarą, kai švinta 4 val ryto.... nėra pas mus naktinių užuolaidų, reiks bandyt jomis gelbėtis.</p><p>O kai pagalvoju apie du, tai irgi lengva panika apima, kaip reikės suktis, dar buitis visa, kuri turbūt liks trečiam plane, nes dar į darželį sūnaus neleisiu nuo 2 metų, kažkaip gaila pvz neįsivaizduoju kaip užmigdyt abu vienu metu, arba į lauką išsitarabanint su vežimu ir sūneliu 
. Na bus matyt, reikės kažkokią taktiką įvaldyti 
</p> mama stumia lopšį, tėtis sportinuką ir tada sakiau vyrui, Tu čia tik šneki kaip faina vienas po kito, bet pažiūrėk kiek dalykų net nesusimąstai du vežimai, jau keturių rankų namie būtinai reikia
prisimenu, kad buvau visa pabalus ir kojos linko ir griebiau pradžiai bent duonos atsikąsti tik labai liūdna žinia buvo iš klinikos po pietų, kad mėgintuvėlis vienas buvo negeras ir tyrimą reikės kartoti iš pradžių sureagavau normaliai, o paskuj pradėjau labai pergyventi ir stresuoti ir ne dėl to, kad vėl dvi valandas kančios, bet kad vėl reikės tokį kiekį gliukozės gerti, ne dėl to kad neskanu, bet kad nu juk kasai šokas tada dar sekė nerimas, kad vėl tris kartus ims kraują ir irgi ne dėl to kad skauda, o man kraujo gaila
Oi maniškio į sportinuką/skėtuką norėdamas neįkiši, nusipirkom bet vieną kartą tik važiavo, kokį pusvalandį jis nori eiti pats arba apa ant rankų
Nelemta buvo, vadinasi kitas laukia.
ir veiklos tikrai turiu,nepasakyciau, kad nuobodziauju, dienos labai greitai lekia- kasdien pietus ruosiu, vyras grysta namo pietauti, dukra i burelius vezioju, tevus, drauges aplankau ir siaip visokiu reikalu susigalvoju, o didziausias mano judesys turbut pasijaus man nuo balandzio menesio, prasides mano laukiami sodo darbai, tai planuoju kasdien i soda vazineti, labai laukiu 
Ir ar mokesiu padalinti laika ir demesi dviems, nu visokiu minciu galva pilna ir pas mane 
Nelemta buvo, vadinasi kitas laukia. O aš visai pasimetusi. Iš pradžių, kur vežimėlių nuorodų išsisaugojau, nebepatinka man jie. Keičiasi tie mano norai. Dabar visai nieko nusižiūrėjau vežimą, bet... juodą... Nu velnias, nebežinau, kaip apsispręsti
Kai buvau ant darbo supykusi, tai jau norėjau ir atostogas, kiek turiu, pasiimti prieš dekretą, bet kai viskas normaliai, tai mintys kyla kitokios.... Ar nenupušėsiu namie nieko neveikdama 
Ar eisit kuri nors vėliau į dekretą? Apie užsieny gyvenančias nekalbu, nes jums tikriausiai visai kitaip tie dalykai vyksta nes irgi sumasciau, kad nebus ka ten tuose namuose veikti o darbas geras, nepervargstu, niekas nenervuoja tai pabusiu ilgiau mama stumia lopšį, tėtis sportinuką ir tada sakiau vyrui, Tu čia tik šneki kaip faina vienas po kito, bet pažiūrėk kiek dalykų net nesusimąstai du vežimai, jau keturių rankų namie būtinai reikia o jei didesnis vaikiukas, tai tada su pakoju viskas issiprendzia nebesiziurineju visai vaikui daiktu, o taip reiketu jau tais vezimais pradeti dometis nes tas laikas tik sast ir prabegs Galėsiu pasiteirauti ar jie darytų vardynas kažkam, ko nepažįsta, bet šiaip, man regis, tikrai ir romuviečiai turi kažkokius atstovus Kaune. Man regis jie daug kur turi atstovus arba, blogiausiu atveju, gal galima susitart, kad iš kito miesto atvažiuotų. Bandėm tikrai pinigų įsiūlyt, bet čia jau misija neįmanoma. Pavyko atsidėkot tik vaišėmis, kurias iš pačių vardynų įdėjom. geriau koks emailas butu tada draugei duociau kontaktus ir galetu jau ji tartis toliau pati ;) 
