Sveikos.
QUOTE(barda @ 2017 03 16, 07:30)
O kai pagalvoju apie du, tai irgi lengva panika apima, kaip reikės suktis, dar buitis visa, kuri turbūt liks trečiam plane, nes dar į darželį sūnaus neleisiu nuo 2 metų, kažkaip gaila
pvz neįsivaizduoju kaip užmigdyt abu vienu metu, arba į lauką išsitarabanint su vežimu ir sūneliu
. Na bus matyt, reikės kažkokią taktiką įvaldyti
</p>
Vat aš irgi labiausiai suku galvą kaip seksis su dviem pypliais į lauką kažkaip išeit. Bute gyvenam, tad teks nešt vežimą aukštyn/žemyn ir kažkaip su dviem vaikais žongliruot. Čia viena iš tų akimirkų, kai džiaugiuosi, kad persikraustėm gyvent į antrą aukštą... Prieš tai ketvirtam gyvenom, tai būtų buvę dar didesnis vargas.
QUOTE(libaja @ 2017 03 16, 09:07)
Sesės mergytės mažu skirtumu gimusios, tai ji turėjo vežimuką specialų, didžiajai buvo toks pakojukas, ir važinėdavo kartu visur. Jaučiu nieko naujo nepasakiau
Gerai, kai vaikas noriai ir klusniai stovi ant pakojuko... Kaip ir gerai, kai noriai vežime sėdi - tada galima tiesiog pametinukų vežimą pirkt. Bet ką daryt, kai turi "maištaujantį" vaiką, kuris nė už ką vežime nesėdi ir tikrai nė už ką ramiai nestovės ant pakojuko?
Maniškis vos pramokęs vaikščiot nustojo vežime sėdėt. Pakojukas irgi atrodo iš pasakų srities - maniškiui rūpi eit pačiam, griuvinėt, bėgt ir t.t., bet tik jau ne ramiai stovėt, kol jį veža. Aš jau retkarčiais pajuokauju, kad teks jį kaip šuniuką pririšt, jei norėsiu su dviem vaikais viena kažkur išeit.
QUOTE(raudonoji @ 2017 03 16, 15:41)
Euterpe tu prie progos uzklausk draugu ar jie uzssiimtu vardynom kitiem ir kontaktu paprasyk
geriau koks emailas butu
tada draugei duociau kontaktus ir galetu jau ji tartis toliau pati
Ok, tikiuosi nepamiršiu.
QUOTE(karmelaina @ 2017 03 17, 08:40)
Aš skaičiau, kad gali pėdos padidėti po nėštumo, bet kažkaip nepatikėjau, kad taip gali būti. Pasirodo, gali
Tai
barda vadinasi ir avalynę teko keisti? Kaip neįdomu...
Mano mamai nuo nėštumų pėdos praplatėjo ir taip ir liko...
Bijojau, kad ir man taip bus, nes tinau paskutiniais mėnesiais (nuo karštų vasaros orų - jei tik pasitaikydavo šaltesnė diena, tinimas atslūgdavo), bet vis dėlto po nėštumo pėdos grįžo į pradinę būklę. Dabar, kol kas, dar netinstu ir tikiuosi, jog to išvengsiu. Bet kaip turėtų užknist, jei po nėštumo visa avalynė taip ir lieka netinkama... Brrr....
QUOTE(barda @ 2017 03 17, 11:09)
<p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="karmelaina" data-cid="71510998" data-time="1489732802"><div><p>Labas rytas
Aš skaičiau, kad gali pėdos padidėti po nėštumo, bet kažkaip nepatikėjau, kad taip gali būti. Pasirodo, gali
Tai
barda vadinasi ir avalynę teko keisti?
</p></div></blockquote><p>Labas, aha teko keisti, gaila lb buvo ypač vienų batelių, bet kad kojos nebeįkišau... pardaviau per vinted skaudama širdim
</p><p></p><p>O vakar kai vedžiau sūnų į polikliniką užsipuolė viena moteriškė mane... ilga eilė buvo, mažas mano jau nebežino kur dėtis, tai viena moteris su jau suaugusiu sūnum atėjo dėl teisių pažymos, paklausė manęs ar aš užleisiu nes jiem "tik pažymos". Atsakiau ne, nes aš su vaiku jau lb ilgai laukiu. Tai kai pradėjo šaukti sako ką jeigu čia nėščia sėdi tai gali man akis drąskyt! Tai aš susinervinau, nieko daugiau nesakiau, pasiėmuau vaiką ir toliau nuėjau. Paskui girdėjau kaip ją jos sūnus tramdė sako baik mama, aš užleisiu, matėsi kad jam gėda.. bet vistiek pirmi nuėjo... Tai va likau nesupratus kurioj vietoj aš jai akis drąskiau...
</p>
Visokių būna, neimk į galvą.
Aš su sūnum, kai poliklinikoj laukiau eilėj irgi likau apšaukta ir sugėdinta kažkokios moterėlės. Šiaip jau, pats gydytojas mums liepė atvažiuot (skambinausi klaust kaip elgtis), plius ir aš, ir vaikas sergantys, tai pagal taisykles išvis be eilės galėjom eit, bet kantriai sėdėjom gyvoj eilėj, nes nenorėjau naglai brautis - niekad to nedarau... Na, bet vis tiek kažkokiai moterėlei užkliuvom, kad drįstam išvis čia būt, kai esam be talonėlio. Lyg savo malonumui važiavom ir lyg iš anksto galėjau numatyt, kad imsim ir po kokių 2-3 sav. (nes amžinai tik po tiek laiko įmanoma užsiregistruoti) susirgsim...
Logikos nulis - svarbu kad tik užsipult...
QUOTE(barda @ 2017 03 17, 13:03)
<p>Dėl gimdymų tai gal retais atvejais būna taip kad nespėja iki ligoninės nuvažiuoti... Pamažu gi prasideda reguliarūs sąrėmiai, arba nubėga vandenys. O kur ruošiatės gimdyti, kas lt gyvena??</p>
Aš kadangi sąrėmių skausmo tiesiog nejutau, tai dabar labai bijau, kad nebūtų taip, jog suprasiu, kad prasidėjo gimdymas tik tada, kai jau bus per vėlu kažkur važiuot... Net kurpiu planą, kad reikės išprašyt, jog iš anksto mane paguldytų į ligoninę.
Su pirmu, visa laimė, kaip tik ir buvau paguldyta dar kelios d. prieš gimdymą (dėl nemažo prasidarymo, pasirodžiusio kraujo ir įtarimo, kad prateka vandenys). Tik tada dar nežinojau, kad aš - kažkokia anomalija, nejaučianti skausmo.
O dabar kai žinau - panika apima... O gimdysiu Kauno Klinikose, kaip ir pirmą. Bet ten ir šiaip mūsų visa šeima prisiregistravus.
QUOTE(vandene6 @ 2017 03 17, 22:02)
Nesupykit, bet šiandien supykau aš...
Kiek daug pasisakymų: kaip galima kažkam palikti 1metukų vaiką ir eiti darban, ypač jei tas kažkas yra tėtis. Kodėl pas mus tėtis šeimoje yra kažkoks svetimkūnis? Aš šokiruota tokios populiarios nuomonės...
Pas mus šeimoje tėtis yra pilnavertis vaikų auklėjimo/ auginimo "dalyvis", kartais netgi turintis didesnį autoritetą nei aš. Nesuprantu, kam tada išvis ryžtis turėti vaikų su vyru, kuriuo nepasitiki...
Nepykit, bet man taip skaudu dėl mūsų antrų pusių nuvertinimo...
Papildyta:
Aš tikrąja to žodžio prasme pirmą pagimdžiau per 1valandą.
Aš, tiesą sakant, irgi nesuprantu kodėl daug kam tėčiai atrodo kaip kokie, khem, neįgalūs, nesugebantys pasirūpinti vaikais ir pan. Mano vyras su naujagimiu (t.y. pirmą kartą palikau vieną, kai vaikui buvo vos kelios dienos) būdavo kas kelias dienas po kelias valandas vienas, nes aš keliaudavau į paskaitas. Ir nieko - šauniai susitvarkydavo ir viską sugebėdavo - nuo pamaitinimo (palikdavau nutraukto pieno) iki nuraminimo, sauskelnių keitimo, žaidimo ir t.t.. Ir dabar jis dažnai būna su sūnum, esam visiškai lygiaverčiai jo auginime, tik tiek, kad fiziškai nebegali skirti tiek laiko, kiek aš ir fiziškai didžiąją laiko dalį su vaiku būnu aš. Na bet tikrai nėra tokios minties, kad jis negalėtų pasirūpint vaiku ar būtų mažiau atsakingas už jo auklėjimą ir priežiūrą. Tėtis - labai svarbi šeimos dalis!
