Įkraunama...
Įkraunama...

METŲ mezginiai

Aš jau gan seniai kartoju, jei būtų proga pakartot gyvenimą... turbūt viską padaryčiau taip pat :lol: 

Nesvarbu kiek to proto, ar išminties (nemanau, kad jau baisiai čia paprotingėjau per tą 15 metų, gal kaip tik atvirkščiai :hihihi: ), prigimtį ir išmonę pakeist sunku. Iš kitos pusės, nu tai patarkit savo vaikams, kokių progų nepraleisti :rolleyes:  aš pvz tikrai labai didžiuojuos faktu, jog mano dukros kreipiasi į mane patarimo įvairiais gyvenimo atvejais. Nu tik gal dėl kelionių nelabai :D  nes patirties trūkumas.

gyvenkit dabar! Pamenu, buvo net toks reklaminis personažas-dabartistai :D​ 

Atsakyti

Katuk, daug ko pasimokei iš savo tėvų? :D Jaunimas gi nori daryti viską kitaip. Aš tokia buvau, vaikai, bent jau dvyniai, aiškiai deklaruoja, kad nedirbs 8-17, o daug keliaus. Tai nieko jiems nereikia aiškint, tik primint, kad reikia laiku daryti kai ką, kad ateity galėtum turėti daugiau pasirinkimų.

Atsakyti

Nu..pamokymas, patarimas-tai ne pamokslas. Kai bandai aiškinti, kaip reik gyvent, tai žinoma, kad neklausys. Bet kai pasakoji tiesiog istorijas iš savo gyvenimo, daliniesi savo mintimis, tai visai kas kita. Ne žiopli tie jaunuoliai. 

Ir aš turbūt kai ko pasimokiau, nes gyvenu kiek kitaip, nei mano tėvai. Kai kuriose vietose ir pamenu, ir stengiuos nedaryt, kaip darė. Bet aišku, kad dabar pirštu nebakstelsiu, kas tai yra. Ir kai ką darau būtent taip, kaip darė tėvai, nes manau, kad tai teisinga.

Aš dukroms pvz, pasakoju, kad "būčiau ėjus mokytis ten, arba dirbti ten, nes..." ir pasakau kodėl. Bet neliepiu joms daryti būtent taip. Išvadas iš mano minčių pasidaro pačios. Ir bet kokiu jų sprendimu aš džiaugiuosi. Taigi puiku, kad priima tuos sprendimus, vienokius ar kitokius.

Ir apie drąsą bei avantiūras pasakoju. Tik dažniau patariu nedaryt, taip, kaip mama jaunystėj :D​ 

Atsakyti

Aha, Limit, terapija, bet jaučiu, ir vestuvės, ir purvas tau terapija buvo :). Man kažkaip be galo faina viskas tuo metu, bet vat tas terapinis poveikis ilgiau nei kiek nesilaiko pastaruoju metu :(. Matyt, gerokai kiauras ąsotis, daug reikia, kad prisipildytų. Kaip tu sakai - be entuziazmo.  Nes nu va - darbo savaitė baigsis ir atostogos, o nėra nei vieno plano. O be plano - žinau, kaip būna. Būnu dar nelaimingesnė, kai visi namie ir nėra ką kur pasiųst  :B . Vyro atostogų planavimo entuziazmas irgi išnyko kažkur :(, o ir pinigų nėra susitaupęs normaliau. Aš irgi būčiau nesutaupius, jeigu ne pavasario premija. Viskas išeina kasdieniniams ir vaikų poreikiams.

Drops Lima man visai patinka. Kas jau ten tau gali nesigaut :).

Limos nesu bandzius - o nesigaut tai gali zakardas  :unsure:  :D 

Atsakyti

Atėjo Katukas ir rėžė man pamokslą, kaip reikia patart vaikams :). Slidi riba tarp pamokslo ir nepamokslo ir, matyt, ją apibrėžia priimantis, o ne duodantis :).

Man tai juokinga, kai taip nuoširdžiai stengiesi likti prie savo kažkokios tiesos, kai niekas jai neprieštarauja. Aš tik tease'inu :).

O pati - ką, nu - treniruojuosi, nemažai "kačiukų" turiu, koks bus rezultatas - parodys laikas, į tobulumą niekada nepretendavau, t.y. jau pamiršau tuos laikus, kai gal bandžiau pretenduoti, skaitydama knygas apie vaiko laukimąsi :).

Man kiek juokinga, kai mano 16-metė staiga čia pratrūko apie "šiuolaikinius vaikus", kaip kad jos sesė ir mažesnius, kurie jai atrodo beviltiški, o juos tai mes auginom labai teisingai, prisimena, kiek visko daug įdomaus veikdavom, kiek jie maži būdavo gamtoj ir pan, telefonus gavo tik nuo 10 metų... Žodžiu, kada nors paaiškėja, kad kažką gal darei ir teisingai :). Būna ir kitokių protrūkių, kai atrodo, kad tėvai labai jau beviltiški :).

Atsakyti

Pamokslą, kokį pamokslą? :mastau: 

čIa tik profesiniai įgūdžiai vis išlenda :lol: 

esam patys nuostabiausi tėvai, kokius tik gali turėt mūsų vaikai.

Šiaip diskusijos pradžia visai ne apie vaikus buvo :D  o apie tėvus ir jų jaunystę

Vakar nemezgiau net. Nu. Žioplavota moteriškė išlindo parinkt akmenų nuo pievos per patį saulės piką  :blink:  tai biškį perkaitau, vakare ėjau pribaigt. Ir prakaitavimas kelia neviltį, už-kni-so. Viską niežti, plaukus plauk neplovęs, ir dar matyt visus elektrolitus padovanoju aplinkai :D 

Tai žodžiu, nemezgiau, nes drybsojau kaip koks grybas, rankos nekilo.

Atsakyti

Katuk, nuo prigimties nepabėgsi :D. Trūksta matematikos mokytojų labai :).

O tėvai, vaikai - tobulai taiklus tas Marcinkevičiaus eilėraščius apie vaikus : „Tik su jais mes jaučiamės suaugę, o be jų mes - irgi kaip vaikai".

Atsakyti

Restar, gal vienintelė išskaitei, kad čia taikė tau... 🤨

Man kaip tik fainai susiskaitė Katuko ir jos dukrų santykis. Neadresuotas niekam konkrečiai.

Kaip sakant, nereik visko maut znt savo kurpaliaus :) 

Mes su Gyčiu pasivažinėjom nuo ankstyvo ryto į Vilnių. Pasifilmavo reklamoj. Jau gavo pirmą 'normalų' honorarą. Galės svajot, kur išleist. Na, ne 10 eurų :D grįžus kritau miegot.

Rytoj- Šiauliai. Klientai. 

Atsakyti

Kaip seniau buvo Lace ir Nitės viena kitos garbinimas, taip dabar Restar ir Katuko pasišpilkavimai :D 

Liko 3 dienos ir atostogos :wub:​ 

Atsakyti

Naktinis pirkis atvyko. Gražios spalvos. Kas bus- nežinau :D :

 

Priedas  received_649409610557598.jpeg   203,75KB   0 Parsiųsta kartų

 

Priedas  received_791027482757578.jpeg   293,18KB   0 Parsiųsta kartų

Atsakyti

Spalvos tai jo :wub:  o kaip švelnumas? aš į senatvę baisiai jautri pasidariau :D 

nu ir aišku, tie pūkai dabartinėj mano kondicijoj irgi visai nevilioja :D​ 

Atsakyti

Kaip seniau buvo Lace ir Nitės viena kitos garbinimas, taip dabar Restar ir Katuko pasišpilkavimai :D

Liko 3 dienos ir atostogos :wub:​ 

 Sakai :). Katukas kone vienintelė, kuri netingi diskutuot, aš visada mėgstu paskaityt. Pastebėjau, kad mudvi ir labai skirtingos, bet... ir panašumų yra :). Vienas iš jų - abi mėgstam prieštarauti, reikia ar nereikia :). Ir pasišpilkavimai - mano antroji prigimtis, matyt  :B . Nors čia dar virtualaus bendravimo ypatumai, gyvai nei su viena nesinori nei to daryt, nei labai kur nuomonės išsiskiria. Tikiuosi, Katukas ant manęs nepyksta  :rolleyes: .

O įvairovėje - pasaulio grožis :)

Man irgi atostogos. Tikrai net nebelaukiu šįkart. Kai yra darbo - nors kokia struktūra yra. O kai jau visai visi namie, tai atrodo, kad reikia veikti kažką ypatingesnio. O tam reikia įdėt pastangų... Na, bet kažkaip kažkas bus. Sugalvosim. Gal reikia pradėt sode nakvot. Tik dvynių net nenoriu versti važiuoti kartu, nes ten nei interneto nėra, o ir jiems nuolat pasireikšdavo alergijos :(. Bet taip norisi būti man kartu dar...

Atsakyti