Nepykit, neperskaičiau ką pripliurpėt, tai bandysiu susukt istoriją, kol gražuolis miega.
Taiiiiigi, pažiūrėjau vakar aš tuos laiškus, ir sakau, einu sau gult. Tik užsnūdau - pyst prikėlė sąrėmis, bet ne toks kaip kiti paruošiamieji, tačiau ir nepasakyčiau kad labai kažkuo kitoks. Skirtumas buvo vienas - jis buvo toks greitas, kad turėjau prakvėpuot. Nebuvo to kylančio didėjančio skausmo. Nu ir taip aš prasarėmiavau visą naktį, be jokio ritmo, sąrėmiai buvo tai dažnesni, tai retesni, tai išvis vienas į valandą, tačiau skaudūs ir verčiantys prakvėpuot. Apie 7 ryto nuėjau į dušą, nusiprausiau, ir planai važiuot į AK ryte buvo nukelti, nes sąrėmiai kaip ir aprimo. Išleidau B į darbą ir priguliau pasnaust - snūduriavau porą valandu, per tą laiką buvo gal kokie 4 sąrėmiai, net neskaičiavau laiko, nes gi šventai tikėjau, kad turi būti kažkoks ritmingumas. Vienu metu kažkaip lyg pasidarė šlapia trauzuose - čiupt, žiūriu ale tai kraujas ale ne. Ir tada jau skambinau B kad važiuotų namo, reik pasichekint AK kas vyksta ar nevyksta. Kol B grįžo - spėjo išeiti kamštis, bet jis toks nestandartinis pas mane buvo - su krešuliais kraujingais. Kol susiruošėm - į AK nuvarėm 14:30, pralaukėm 45 min. Atėjus mano eilei, viską sutikrino, aparatas fiksavo sąrėmius kas 20 minučių plius minus. Paklausė, ar noriu gult - tai aišku sakiau AHA! Pasisodino gydytoja ant kėdės mane, pažiūrėjo... išsišiepė... pakraipė smagiai galvą ir susakė: Tai ką, leidžiam vandenis, atsidarymas 8 cm (8!!!!!!!
prakentėjau!), laukiam pilno atsidarymo ir gimdom! Vos nešiktelėjau, B irgi akis išpūtė
ir taip apie 16 val aš jau buvau gimdykloj su gražiaisiais marškinias, įsiūlė ir man
neido vandenis, jų buvo nedaug visai, žalsvi. Paminėjau apie peršalimą ir slogą - sakė tirs, daugiau žinių bus ryt. Nuleidus vandenis prasidėjo žinoma smagumas visas, sarėmiai dažnėjo, apie jokį epidūrą nebuvo nei kalbos prie 8 cm atsidarymo, savo gyd irgi nebeskambinau nes nebemačiau prasmės. 17:10 jau buvo pilnas atsidarymas, dėjavau normaliai, nešiksiu į batą sakydama, kad skaudėjo, bet kentėt,vardan rezultato galima
nuuuuuu ir pradėjau savo stūmimą, per pirmus sarėmius neišstūmiau, tiksliau randelis po praeito kirpimo trukdė. Kirpo per tą pačią vietą, bet mažiau nei pirmą kartą. Prakirpo, ir dar per 2 sąrėmius išstūmiau savo pasaulio grožį. Euforija, lengvumas, ir dar milijonas jausmų užplūdo mane. B buvo pasimetęs šiek tiek, bet laimingas! Sakė, du paskutinius stūmimus jau keikiaus normaliai...
ir buvo Bleat negaliu, Bleat nx skauda
paguldė man mano zuikį ant krūtinės, vėliau susvėrė, sumatavo viską. Patikrino. Ir žinoma pamaitinau, pirmus lašelius auksinio priešpienio gavo
Turi neblogą balselį, negavęs papulio uždainuoja... ir man dar tenka mokytis žindyt, įduot papuką, o kadangi tai galiu daryt tik gulom, šiek tiek sudėtinga. Laukiu, kol užsikurs fabrikėlis.
Va mielosios, reziume - ne visada tie sąrėmiai būna ritmingi, tad reik stebėt save. Bunda mano auksas
