
Mano mazgė atpylinėja dažnai. Tiesa nedaug ir todėl, kad būna prisisiurbus daugiau negu į skrandį telpa

Eina švilpt, kiek veiklos su 3 vaikaisTą laiką taip svarbu išdalinti
Ir vis vien atsiranda momentų, kai kuris nuskriaustas pasijaučia
Mano dabar jau vyduriniukei (3,5 metų), ką tik buvusiai mažylei, karūna nuo galvos nukrito
Kad ir kiek stenkis duoti dėmesio - kartais jai tiesiog netinka, kad aš maitinu mažylę, laikau ją ant rankų burzgiančią. Tada kyla maištas
O kitais kartais pofik, nekreipia dėmėsio ir linksmai bendrauja.
Kas turite 3-4 metų mažylius, kaip jie lėliukus priima? Be pavydo? Aš jaučiu, kad stiprokai dirbu šiuo klausimu, šlifuoju šeimoje kampus išsijuosusi, aišku kasdien vis geriau, bet pavydo tikrai būna. Jautriai tai priimu viduje, nes noriu, kad kiekvienas vaikas jaustųsi besąlygiškai mylimas.
O kažin iki kada reikia padėti vaikams atsirūgti? UžknisaPamaitinu vidury nakties, taip lūžtume abi, bet tada tenka ropštis iš lovos, atrūgint, tada jau tenka ir sauskelnes keist, nes ta proga purpteli į pampersiuką
Puikiai tave, mamuk, suprantu 😊 pas mane irgi trys. Oi kiek yra reikalų. Vis spėju suktis. Nes tik viena kol kas savarankiška (5 metai) ir padėjėją mano. O kita tik 1 m 8 mėn. Tai ir aprengti reikia, ir ant puoduko pasodinti (dienomis jau būna be pampio), ir valgyti laiku pagaminti, ir pažaisti. Bet va pavydo tai jokio👍👍👍 labai abi myli sesutę❤ labai švelniai glosto rankytę, kai pampį keičiu, jei verkia, liepia duoti tutuką. Kai maitinu, irgi "nelipa" ant galvos. Būna šalia, ar žaidžia. Nes aš atsigulus visad maitinu.
O aš nelipu naktį iš lovos atrūginti. Pakelių sau ant paties ir atrūginu. Bet ne visad atrūgsta. Labai čia individualu. A vidurinėlę tik pirmomis savaitėmis atrūgindavau. Ir viskas. Jokių atpylinėjimų nebuvo.