Vakar visos liūtys išlijo virš Panevėžio. O pas mus pusė velnio, tik jau vakare debesiukas užėjo. Kaip tik vežiau vaikus iš miesto, tiesiog apgraibomis parvairavau.
Šiandien ne tai kad lijo, greičiau purškė labai nemaloniai.
Išsispaudžiau sulčių, kaitinsiu iki vidurnakčio. Du bidonai laukia.
Žolia, o jei žiurkiukas po pamatais... Tektų namą perstatyti.

Ko neturėjome katino, peliokai ir pas mus lįsdavo. Dabar nebebela ...

Tik tiek, kas spėjo apgraužti šaldytuvo tarpines, tai rūpūžės. Pas mane visa technoka įmontuota į spinteles. Kartą atsidarau šaldytuvą ir toks jausmas, kad kažkoks lapas nupleveno ir užkrito ant galvos. Kaip sykis buvau ką tik smarkiai susigarbiniavusi chemiškai frizūrą, tai ką ten pajausi per negrės garbanas. Bet pajutau :tas lapas dar ir kruta.

Jau kaip tėškiau nuo galvos pelę...

Tada jau rytojaus dieną nulėkus papirkau klijų. Patepliojau lapus ir palei sienas išdėliojau. Buvo rekordas : per vakarą septyni nevidonai prilipo.
Su tais klijais tai esame prisicirkinę. Dar gyvenome bute, o ten rudenį pelės kaip į festivalį traukdavo. Irgi po šaldytuvu pakišau lapą su klijais. Ryte atsikėlusi geriu kavą ir lyg kažkas bruzda, ciepsi. Kol dašuto : grobis yra

Išsitraukiu lapą OMG

Visai nelauktas svečias prilipęs. Pabėgęs vaikų žiurkėnas ir jau nuo galvos iki kojų klijuotas ir dar prie popieriaus prikaltas. Tuo laiku susikėlė vaikai ir prasidėjo Sodoma Gomora ar net didesnė ašarų pakalnė.
Reikia išvaduoti nuo klijų . Klausimas : kaip ??? Puolu prie visažinio interneto. Tik ten tokiu klausimu menkas patarėjas. Kadangi klijai kaip kramtoma guma, randu aukso vertės patarimą : reikia tepti sviestu. Na ką, pašildome sviesto ir gausiai apipilame vargšą žiurkėną. Upsss. Nesuveikė. Buvo kilusi mintis apipilti visą tą gumulą benzinu ar acetonu, tik verksmai per visą namą ir stvarstymas iš rankų išgelbėjo žiurkių. Įtariu, cheminės atakos būtų neišgyvenęs. Taigi problema liko, plius dar sviestuota. Atėjo supergeniali mintis, sugalvojau žiurkėną pavolioti miltuose. Tada bent jau galima buvo paimti į rankas. Tada su manikiūrinėmis žirklutėmis kirpau nuo jo klijų- popieriaus- sviesto - miltų mišinį. Šiaip taip , vietomis kumpius įkirpdama, išlaisvinau. Ir tai šalia dviem mažiams klykiant : nekirpk, jam skaudėėėėės.

O bet stebukle : išgyveno. Įleidome pas jo patelę, tai ta po kelių dienų tvarką padarė : nukramtė nereikalingus šarvus. Vargšas nupliko nuo eksperimentų, bet paskui vėl apžėlė.