QUOTE(Iš Kaimo @ 2018 03 07, 12:08)
Nebus vėlu.
Na jau pusryčiai - tik "Mis Anoreksija "
Čia mudviem-kas liko po Dusios
Papasakosiu, kaip mano šunėkas pavasario ieškojo
Šuo pas mane namuose rišamas ant virvutės koridoriuje, kad nevaikščiotų čia po kambarius, neliptų ant baldų: labai nemėgstu rasti šuns plaukų(pekinas pas mane). Su tokia tvarka jau pripratęs, susitaikęs, žino, kad kitaip nebus, jis ir neprieštarauja, virvutė ilga-viską mato, visur dalyvauja, virtuvėj kąsnį geresnį išsikaulija, kad tik į kambarius neįleidžiamas. Ir štai svečiuose buvo draugė, užlipo ji man ant sąžinės, kad bent porai valandų šunį paleisčiau kambaryje pasilakstyti, ypač, kai lauke šaltis ir šuo lauke išsilakstyti neturi galimybės. Paklausiau jos, galvoju, taip, lauke minusas didelis, jis tikrai nebeišsilaksto, apsiformina reikalus-ir namo. Pagailėjau ant savo galvos

Paleisdavau po kambarį, o laimingas šuo, o lakstė! Taip jis trejetą savaičių kas vakarą bujojo. Užvakar pikiavau lobelijas. Pats bjauriausias man pikiavimas iš visų gėlių! Po siūlelį, po daigelį, išvargau, o kadangi visos palangės ir stalai jau kitais daigais nutiesti, padėjau dėžutę su lobelijom po stalu, kur vyras irgi lempas prikabino, kenčiam, kol galėsim į šiltnamius išeiti. Ir štai atbėgo tas šunėkas-ir tiesiai su savo nagais per mano išvargtas lobelijas-tik šnai, šnai-kasa duobę

Širdis net į kulnus nukrito, rankas užgėlė... Jei ne vyras-būtų šuo paukšteliu pavirtęs :blogas: Tokia įsiutusi buvau. O vyras pagriebė už pakarpos ir atgal pririšo už virvės. Ir svarbiausia, kad suprato, jog blogai pasielgė: tik pro šalį einu, nekalbu, o jis ausis ir akis nuleidęs, letena nosį prisidengęs-gėda jam
Suprantu-pavasaris, norisi ir jam jau nagus į žemę suleisti...