O ar jūsų tėvai pasakojo jums, kaip jie individualizuodavo savo aprangą? O gal jūs pačios ką nors jau kurdavot? Taip susidomėjau šita tema, kad pradėjau rašyt apie ją tekstą, tai būtų labai įdomu, jei pasidalintumėt savo ,,kūrybingumo" istorijom.
Sveikos! Neseniai su mama vartėm senus nuotraukų albumus ir ji man pripasakojo visokių istorijų apie tai, kaip jos jaunystėj (kažkur aštuoniasdešimtųjų pabaigoj) visi patys sau gamindavosi drabužius, visaip kūrybiškai juos puošdavo. Savo pačios megztą megztinį su prisiūtom gėlių aplikacijom ji dar ir dabar turi. O ar jūsų tėvai pasakojo jums, kaip jie individualizuodavo savo aprangą? O gal jūs pačios ką nors jau kurdavot? Taip susidomėjau šita tema, kad pradėjau rašyt apie ją tekstą, tai būtų labai įdomu, jei pasidalintumėt savo ,,kūrybingumo" istorijom.
O ar jūsų tėvai pasakojo jums, kaip jie individualizuodavo savo aprangą? O gal jūs pačios ką nors jau kurdavot? Taip susidomėjau šita tema, kad pradėjau rašyt apie ją tekstą, tai būtų labai įdomu, jei pasidalintumėt savo ,,kūrybingumo" istorijom.
Aš prisimenu, kai buvo tokios kaip langučiais, kaip kažkokiu tokiu panašiu į langučius raštu striukės mergaitėms, su tokiais kaip "sparniukų" petukais prisiūtais "iš kooperatyvo". Tai mama man pasiuvo, kad būtų kitokia iš gėlėtos medžiagos pati. Buvo tokia mėlyna su gėlytėm. Einam su mama mieste (centre), nežinau kodėl taip, bet visi vadino, kad "einam į miestą", nors gi ne kaime gyvenom, o tiesiog kitam miesto rajone ir sutinkam mamos bendradarbę. Ta tradiciškai mane nužiūrinėja ir klausia: "čia kooperatyvo"? (striukę turi omeny), mama sako: "čia mano kooperatyvas" 
Tada mama po šiai dienai pasakoja kaip viena mūsų pažįstama jauna mergina tuo metu mokėjo apsirengti. Pasiima tėvo švarką, užsimeta per šoną jo skrybėlę ir eina. Prie džinsų ar kitų kelnių tikriausiai. Ir mama sako, kad labai gerai atrodydavo, nė nepasakytum, kad vyriškais drabužiais, nors liesa mergina, be krūtinės
O kad iš savo apnešiotos suknios paimdavo geresnę likusią medžiagos vietą ir pasiūdavo man suknelę kokią vasarai, tai čia jau kone standartas buvo.
Taip pat megzdavo man vilnones kaip kelnes, kaip pėdkelnes tokias, dryžuotų tokių spalvų, kad galėčiau žiemą ramiai ant kalniukų žaisti su vaikais ar darželyje būti.
Ir dar prisimenu, kad turėdavau iš kažkur "vailokiukus", tokius juodus krūtus batus žiemai ala uggsai tada buvo Pamenu laikėme juos sofoje. Tai būdavo vienus išaugu, pakelia sofą ir kitus, jau didesnius ištraukia
Tada mama po šiai dienai pasakoja kaip viena mūsų pažįstama jauna mergina tuo metu mokėjo apsirengti. Pasiima tėvo švarką, užsimeta per šoną jo skrybėlę ir eina. Prie džinsų ar kitų kelnių tikriausiai. Ir mama sako, kad labai gerai atrodydavo, nė nepasakytum, kad vyriškais drabužiais, nors liesa mergina, be krūtinės
O kad iš savo apnešiotos suknios paimdavo geresnę likusią medžiagos vietą ir pasiūdavo man suknelę kokią vasarai, tai čia jau kone standartas buvo.
Taip pat megzdavo man vilnones kaip kelnes, kaip pėdkelnes tokias, dryžuotų tokių spalvų, kad galėčiau žiemą ramiai ant kalniukų žaisti su vaikais ar darželyje būti.
Ir dar prisimenu, kad turėdavau iš kažkur "vailokiukus", tokius juodus krūtus batus žiemai
ala uggsai tada buvo Pamenu laikėme juos sofoje. Tai būdavo vienus išaugu, pakelia sofą ir kitus, jau didesnius ištraukia
Oho, kaip fainai! Geras tas ,,čia mano kooperatyvas"
Teta dar pasakojo, kad buvo atėjusi spalvotų sportbačių mada, o visur pilna tik baltų teniso šlepečių, tai visos jas pirkdavo ir dažydavo gėlytėm, dekoruodavo įvairiais dryželiais.
O jūs vartydavot kokius nors madų žurnalus (jei tokių gaudavot)? Iš kur prisigalvodavot visokių tokių išmislų?
Teta dar pasakojo, kad buvo atėjusi spalvotų sportbačių mada, o visur pilna tik baltų teniso šlepečių, tai visos jas pirkdavo ir dažydavo gėlytėm, dekoruodavo įvairiais dryželiais.
O jūs vartydavot kokius nors madų žurnalus (jei tokių gaudavot)? Iš kur prisigalvodavot visokių tokių išmislų?
QUOTE(Monteverte @ 2017 03 30, 22:24)
Taip pat megzdavo man vilnones kaip kelnes, kaip pėdkelnes tokias, dryžuotų tokių spalvų, kad galėčiau žiemą ramiai ant kalniukų žaisti su vaikais ar darželyje būti.
OI aš irgi tų megztų kelnių turėjau, pamenu vienas tokias iš pūkuotos juodos mocheros (turbūt buvo kokį megztinį išašrdžius), tai nueini su jom ant kalno - ir visos aplimpa sniego/ledo gabalais ir suledėja
QUOTE(momo123 @ 2017 03 31, 09:17)
O jūs vartydavot kokius nors madų žurnalus (jei tokių gaudavot)? Iš kur prisigalvodavot visokių tokių išmislų?
Mano mama, močiutė gaudavo žurnalų iš Vokietijos, JAV, drabužių atsiųsdavo giminaičiai iš JAV
QUOTE(šviesi lapė @ 2017 03 31, 09:48)
OI aš irgi tų megztų kelnių turėjau, pamenu vienas tokias iš pūkuotos juodos mocheros (turbūt buvo kokį megztinį išašrdžius), tai nueini su jom ant kalno - ir visos aplimpa sniego/ledo gabalais ir suledėja
Tokius ir as turejau,turbut-dauguma
Ir vis bandydavau tuo ledo gabalus nuimti,o jie kartu su ta mochera "nusilupdavo" 80aisiais manes dar nebuvo,tai pakomentuoti negaliu,bet 90uju kazkelintais gavau pirmas tympas,tevas atveze is uzsienio,ale dzinsu rasto,bet kaip "lasinai",vos ne permatomi,bet buvau tada tikra mados karaliene,jie man kazkas wow buvo...
Istikruju net neatsimenu,kad man mama siudavo kazka 
QUOTE(šviesi lapė @ 2017 03 31, 09:48)
OI aš irgi tų megztų kelnių turėjau, pamenu vienas tokias iš pūkuotos juodos mocheros (turbūt buvo kokį megztinį išašrdžius), tai nueini su jom ant kalno - ir visos aplimpa sniego/ledo gabalais ir suledėja
Tokias kelnes nešiojo visos tų laikų mergaitės. Pamenu turėdavome plonesnes ir storesnes- pagal sezoną. Vilkėdavome einant į mokyklą prie uniformų, nes tais laikais nebuvo normalių pėdkelnių. Mano krašte tos kelnės buvo vadinamos raitūzais
QUOTE(Nireglina @ 2017 03 31, 14:21)
Tokias kelnes nešiojo visos tų laikų mergaitės. Pamenu turėdavome plonesnes ir storesnes- pagal sezoną. Vilkėdavome einant į mokyklą prie uniformų, nes tais laikais nebuvo normalių pėdkelnių. Mano krašte tos kelnės buvo vadinamos raitūzais
o mes man regis raitūzais vadindavom ne tas kelnes, bet tokias kaip frotines pėdkelnes, su vieta pėdoms.
Beje, prisiminiau vieną pažįstamos foto, kuri už mane tais laikais kažkur 12-13 metų vyresnė buvo, tai turėjo labai gražų striukę-bliuzoną. Net fotoateljė su juo fotkinosi. Toks ir kaklas labai gražus ir daug tokių skoningų knopkių, kišenėlių. Nu superinis, tikrai tokį ir dabar pirkčiau
QUOTE(Monteverte @ 2017 03 31, 16:44)
Beje, prisiminiau vieną pažįstamos foto, kuri už mane tais laikais kažkur 12-13 metų vyresnė buvo, tai turėjo labai gražų striukę-bliuzoną. Net fotoateljė su juo fotkinosi. Toks ir kaklas labai gražus ir daug tokių skoningų knopkių, kišenėlių. Nu superinis, tikrai tokį ir dabar pirkčiau
Monteverte, labai įdomu būtų tą nuotrauką pamatyti! Gal pameni, ar toji pažįstama tą striukę pati susimeistravo ar iš užsienio giminaičių lauktuvių gavo?
o tavo šeimoje kas nors taip ,,išmaniai" aprangą gamindavosi?
Labai keista, kad dar kažką visų keikiamas sovietmetis domina.
Esu tipiškas sovietmečio vaikas.Kaip didžiausią košmarą atsimenu rudą mokyklinę uniformą ir medvilnines pėdkelnes.
Jos niekaip gražiai negulėdavo, vis smukdavo ir raukšlėdavosi.Kadangi ruda uniforma buvo visoms privaloma, tai bandydavom išsiskirti apykaklaitėmis ir rankogaliais.Būtinai turėdavo būti baltos.Bet paskui liberaliau žiūrėdavo, kai nešiodavom margas.Tas apykakles siūdavom, siuvinėdavom,nerdavom vąšeliu.Kad tik kitaip, nei pas kitas būtų. 
Beveik kiekieviena moteris ir mergina megzdavo virbalais, nerdavo vąšiuku, siūdavo.Aš siūti nemokėjau, už tai labai neprastai mezgiau virbalais.Turėjau nusimezgusi suknelę, daug megztinių, paltuką.Kaimynė buvo net pamušalą įsiuvusi.Tik bėda, kad nebūdavo tokių gražių kokybiškų spalvotų siūlų.Megzdavom iš visokių bjauriausių spalvų.O siūlai beveik visi būdavo vogti, kokiuose trikotažo fabrikuose.
Kai auginau sūnų, tai irgi nieko nebuvo gražaus pirkti, o taip norėjosi vaikiuką papuošti, tai megzdavau iš lenkiško mezgimo žurnalo Sandra, Diana, dar kažkokie buvo.
Mama siūdavo. Puikiai siuvinėdavo.Mano krikšto mama dirbo pašte tai gaudavo vokišką žurnalą Burda.Ten viduryje būdavo iškarpos.tai per vakarą reikėdavo pavartyti ir dar iškarpas nusikopijuoti.O paskui dar medžiagos gauti.Ir dar prisiprašyti,kad kas pasiūtų.
Dar pamenu, kaip iš kaproninių virvelių pindavome tašes ar krepšius.Tas virves kolūkyje naudodavo šiaudų presavimui.Irgi gaudavom nelegaliu keliu.
Turėjau ir džinsus, kaip vadindavom firminius, trinamus.Nepamenu jau firmos.Buvo tamsiai mėlyni, negarinti.Tai,kad kuo ilgiau išliktų nenutrinti, nešdavau plauti į ežerą. Nežinau,kodėl bet nemėgau nutrintų džinsų.
Esu tipiškas sovietmečio vaikas.Kaip didžiausią košmarą atsimenu rudą mokyklinę uniformą ir medvilnines pėdkelnes.
Jos niekaip gražiai negulėdavo, vis smukdavo ir raukšlėdavosi.Kadangi ruda uniforma buvo visoms privaloma, tai bandydavom išsiskirti apykaklaitėmis ir rankogaliais.Būtinai turėdavo būti baltos.Bet paskui liberaliau žiūrėdavo, kai nešiodavom margas.Tas apykakles siūdavom, siuvinėdavom,nerdavom vąšeliu.Kad tik kitaip, nei pas kitas būtų. Beveik kiekieviena moteris ir mergina megzdavo virbalais, nerdavo vąšiuku, siūdavo.Aš siūti nemokėjau, už tai labai neprastai mezgiau virbalais.Turėjau nusimezgusi suknelę, daug megztinių, paltuką.Kaimynė buvo net pamušalą įsiuvusi.Tik bėda, kad nebūdavo tokių gražių kokybiškų spalvotų siūlų.Megzdavom iš visokių bjauriausių spalvų.O siūlai beveik visi būdavo vogti, kokiuose trikotažo fabrikuose.
Kai auginau sūnų, tai irgi nieko nebuvo gražaus pirkti, o taip norėjosi vaikiuką papuošti, tai megzdavau iš lenkiško mezgimo žurnalo Sandra, Diana, dar kažkokie buvo.
Mama siūdavo. Puikiai siuvinėdavo.Mano krikšto mama dirbo pašte tai gaudavo vokišką žurnalą Burda.Ten viduryje būdavo iškarpos.tai per vakarą reikėdavo pavartyti ir dar iškarpas nusikopijuoti.O paskui dar medžiagos gauti.Ir dar prisiprašyti,kad kas pasiūtų.
Dar pamenu, kaip iš kaproninių virvelių pindavome tašes ar krepšius.Tas virves kolūkyje naudodavo šiaudų presavimui.Irgi gaudavom nelegaliu keliu.
Turėjau ir džinsus, kaip vadindavom firminius, trinamus.Nepamenu jau firmos.Buvo tamsiai mėlyni, negarinti.Tai,kad kuo ilgiau išliktų nenutrinti, nešdavau plauti į ežerą. Nežinau,kodėl bet nemėgau nutrintų džinsų.
Buvau mažytė, kai tas sovietmetis baiginėjosi, bet kažkiek prisimenu, kažkiek mama papasakojo. Ji gerai mokėjo ir siūti, ir megzti, tai mane išpuošdavo kaip tik galėdama pagal to meto galimybes. Visa šeima nešiojom praktiškai tik jos siūtus ir megztus rūbus. Pasakojo, kad praktiškai kiekvieną spalvotą siūliuką rinkdavo, nieko neišmesdavo. Net, sakė, jei rasdavo spalvotų kojinių, pirkdavo ir jas ardydavo, kad tik būtų kokios spalvos įterpti į pilkus-rudus-tamsiai mėlynus megztinius.
Buvo man nunėrusi baltą skrybėlaitę ir prie jos iš siūlų ir vielos padariusi šakelę su trimis gėlytėmis, geltona, žalia ir raudona Sakė, kartą moteris net gatvėje mus sustabdė ir prašė tą skrybėlaitę tiesiai man nuo galvos parduoti
Iš gilesnio sovietmečio mama pasakojo, kad per paskaitas su grupiokėmis megzdavo ir nerdavo, jei neįdomu būdavo Dvi jos nertos suknelės iš tų laikų (prieš daugiau nei 40 metų) išliko iki dabar ir kartais nešioju jas
Buvo man nunėrusi baltą skrybėlaitę ir prie jos iš siūlų ir vielos padariusi šakelę su trimis gėlytėmis, geltona, žalia ir raudona
Sakė, kartą moteris net gatvėje mus sustabdė ir prašė tą skrybėlaitę tiesiai man nuo galvos parduoti Iš gilesnio sovietmečio mama pasakojo, kad per paskaitas su grupiokėmis megzdavo ir nerdavo, jei neįdomu būdavo
Dvi jos nertos suknelės iš tų laikų (prieš daugiau nei 40 metų) išliko iki dabar ir kartais nešioju jas
