Sumisus

Su vyru esame jau 10 metu ir 5 is ju susituoke. Atvaziavau su juo i uzsieni kai man buvo 18 metu. Pradejo kotroliuot, neleido susitikt su draugem o jei susitikdavau tai labai pykdavo. Jeigu pasisveikindavau su bendradarbiais ir irgi pykdavo isvadindavo visokiais negraziais zodziais. Ir apkaltidavo mane. Neturejau nei seimos nei draugu cia tai kazkaii pripratau niekur neiti. Susituokem. Po metu suzinojau kad jisai susirasineja su kitom ir siuncia savo nuogo nuotraukas plius buvo susitikes su viena. Pasaulis griuvo o jis sake kad visko as kalta. Dingo pasitikejimas savim ir griuvo santykiai. Nusprendziau eiti mokintis kosmetologe tai pasake man kad vistiek nieko nepasieksiu. Visa laika jauciuosi kad ir ka daryciau vistiek neitinku. Kol mokiausi jis skaiciavo kiek isleidzia ir kiek as jam skolinga. Paskui pradejo prikaisiot kada as jam pinigus atiduosiu. Ir kad as jam skolinga 10000 euru. Tuo metu nes turejom masina nusipirke kartu. Po puses metu prikaisiojimu del pinigu pasake kd susirinkciau sunis ir pi**** is namu. Taip ir padariau. Pagyvenom menesi atskirai. Jam palikau masina nes jam skolinga 10000 euru buvau ir jis ja parsidave ir pasieme paskola namui. Vis delto susitaikem ir mokejom uz paskola ir komunalinius per puse. Plius tvarkemes nama viskas gerai buvo. Pries du menesiu pradejo saltai elgtis paklausiau kas yra. Pasake delto kd as neinu pas notara pasirasyt sutarties kad skyrybu metu as atsisakau namo. Ir kad as ne paskola moku o as uz nuoma jam moku. As su tuo nesutikau tai isvadino visaip sake istaskys viska ir visi kentesim. Sake cia jo namas o as galiu savo nama nusipirkt.Po to skyresi su manim du kart ir vijo is namu. Nervu or sveikatos nebeliko ir po visu barniu, po situ dvieju menesiu kankynes nuo kurios atitolom vienas nuo kito ir beveik nesnekam jis pasake kad nebenori kad pasirasyciau tol kol as savo namo nenusipirksiu. As jam pasakiau kad as buciau ar taip ar taip nieko nepasirasius. Sakau tai tada uzrasyk ir mano varda ant namo. Tai sake kad nerasys nes jis i nama daugiau pinigu ikises.Tai isvadino vel visaip ir sake kad norejo skyrybu su manim pries perkant nama ir blogai padare kad neissiskyre. Ir dabar trecia karta mane paliko ir sake nori skirtis. Jauciuosi sumisus ir nebezinau ka daryt. Galva sako skirkis ir bus ramu o sirdis sako bandyk dar karta. Bet kiek kartu galima bandyt?

tai jums apie 28 metus kaip suprantu ir atsiprašant jūs tokia kvaila? čia nėra net ką pasakyti, jis ligonis, matyt turi nediagnozuotų sutrikimų, o jūs kas? daktarė jo būsit? ne jį gewlbėkit, o išgelbėit save, jei protas ir savivertė išneš, nes iš to ką parašėte, tai abejoju.
Kas jus taip nuskriaudė? Motina su tėvu tvirkino, daužė kasdien, kiti giminaičiai ar vaikai mokykloje, kad taip žemai puolėte ir taip savęs nekenčiate?

Jokia širdis čia nekalba pas Jus. Kalba tik visiškas nepasitikėjimas savimi, visiškas savęs negerbimas ir visiškas savo nuomonės neturėjimas. Jums ne apie santykius galvot reikia, o pradėt galvot apie save. Ir daug daug DAUG su savimi dirbti. Kol to nepadarysit, tol "bandysit" ir gausit tą patį (ir dar š.dinesnį) variantą, kokį turėjot iki dabar. Žinoma, su savimi dirbti daug sunkiau, nei grindų skuduru būti. Tai jau Jums rinktis, ar turit pakankamai noro ir valios tam. Kai kurios visą gyvenimą grindų skuduro padėtyje pragyvena.

Skirkites tik, nepagailekit pinigu geram advokatui kad nuo jo nulupt kiek eina ir isvis gal dar prasyt teismo kad neleistu artintis prie jusu sprendime nes tikrai is to ka parasete atrodo nesveikas kazkoks.

Skyrybos jai nepadės. Didelė tikimybė, kad išsiskyrusi ji susiras kitą tokį patį ar dar baisesnį. Jei su savim nedirbs.

Aciu labai uz visus atsakymus. Zinau kad nepasitikiu savim nors esu labai simpatiska ir grazia figura turiu nes sportuoju 5 dienas per savaite tik kai 10 metu ant taves varo kazkaip dingsta viskas. Dirbu su savim pastaruoju metu ir atsikertu jam. Tas jam labai nepatinka. Sake sustra pasidariau. Atvaziavau 18 neturejau cia nei seimos nei draugu beto naivi buvau ir pripratau prie to elgiasio tik dabar kai 28 metai tai suprantu kad gyvent taip negaliu. Tik pradejau dvejot savim nes kai artimas zmogus pasako kad tau su galva negerai ir tu sikna galvoji ir kad cia normalu tokius notariskus dokumentus pasirasyt kazkaip pasimeciau. Bet matau kad kad cia jam su smegenelem negerai:)

Pasitikėjimas savimi turi labai mažai ką bendro su išvaizda ir gražia figūra... Yra baisių kaip karas žmonių, kurie niekada neleistų su savimi elgtis taip, kaip Jūs leidžiate su savimi elgtis. Gal mažiau sportuot reiktų ir daugiau savo galvos turiniu užsiimt... Tikrai nenoriu įžeisti, bet akivaizdu, kad sportas Jūsų problemų nesprendžia, tik tiek.

Jūs ne taip suprantate darbą su savimi... JIS (vyras) tame procese visiškai nesvarbus. Jau nuo trečio sakinio Jūsų istorija - totalus bullshit'as ir ištisa idiotiškų Jūsų sprendimų virtinė. Tai nereiškia, kad Jūs idiotė. Tai tik rodo, kad Jūs save kažkur pametėt. Neaišku kodėl. Ne su juo dirbt Jums reikia atsikalbinėjant ar dar kaip savo nuomonę reiškiant. O su savim. Kad suprasti, kodėl tokius durnus sprendimus savo gyvenime priimat

As ant tiek esu siuo metu pasimetus ir nebezinau nei kur detis nei ka daryt... nieko tokio uz tokius ziaurius pasakymus tiesiog reikejo to spyrio . Tiesiog jauciuosi bejege

Kaip manot, kodėl Jūs taikotės su tokiu vyro elgesiu, kuris neturi nieko bendro su meile Jums?

bijau buti apsneketa kad issiskyriau...

Būtumėt sujėgė, tai jį užmuštumėt Grįžkit pas savo gimines, draugus, atsigausit, o dėl skyrybų, tai nieko nepasirašykit be gero savo advokato.
Papildyta:

Dabar labai madinga skirtis, keistai atrodo tie, kurie niekada nesiskyrė Įsivaizduoju kiek draugių atrastumėt, galėtumėt kartu su jom varyti ant buvusiųjų. O vat apie gerus santykius, geriau nepasakoti, nes pavyduoliai jupdą negatyvą leis.

O kodėl kitų nuomonė Jums svarbiau už ramų ir laimingą gyvenimą be tuščių dramų ir Jūsų nevertinančio darinio šalia?