Akytbetonis ir vandens garai

Galvoju namuką statytis iš akytbetonio ir "apsiūti" 25 cm EPS/NEPS . Tačiau neduoda ramybės didelis akytbetonio vandens garų pralaidumas. Kaip išsprendėte šią bėdą? U-wert'as labai negražų grafiką piešia, ir jau prie -12 C rodo kondensatą. Gamintojas tyli, į paklausimą nereaguoja. Ar yra kokių gruntų kitokių tepamų medžiagų, kad nereikėtų nesąmonių darysi su plėvelėmis, kas tikrai neracionalu ir praktiškai nelabai įmanoma.

Sako, pavojus kai mazai Eps išorėj. Gyvenau ir su 12 cm, dabar- 20. Jokių problemų...

Kur tas kondensatas susidaro prie -12? EPS'e turbūt.

Tikrai taip EPS'e

Tai ka daryt šiuo atveju? Jei nupieštas kondensatas?

Cia ir yra temos esminis klausimas

Nieko. Kiek suprantu, jo ten nebus, nes neprieis oras su garais, nuo kurių ir kauptųsi kondensatas. Jei rasos taškas būtų sluoksnyje, kur oras prieina - tada problema.

Tai 2 žinutėj buvau parašęs, kad problemų nėra

Svarstymų visokiausių yra. Taip, Eps'e neturėtų kauptis kondensatas, ledas nesusidarys, nes 0 C taškas prie -30 C vis tiek lieka EPS'o sluoksnyje. Tačiau iš kambario einantys garai turėtų pasilikti blokelio viduje. Ar tai gerai, ar nelabai, aš nesu kompetetingas spręsti. Todėl ir klausinėju visų, kai tik netingiu. Jei blokelis drėgnas, tuomet padidės savitoji varža, tad kam mokėti pinigus už "šiltą"blokelį, kuris šaltuoju metų laiku nebus pakankamai šiltas.

Na sunku isivaizduoti, kag šildymosezone blokeliai drėktų.

Anksčiau buvau užginčytas, kai sakiau, kad šis blokelis šiltesnis fiziškai už pvz Arko. Nzn.
Kad jo šiluminė varža geresnė-faktas
Dėl garų-perdėtas rūpestis

Dar viena pliusa akyto betono pamirsai paminet (toks triukas manau galimas ir visu rusiu medinem konstrukcijoms). Jai pakelsi grindis bent 20cm. uzdarysi salcio tilta tarp rostverko ir grindu ir nereikes jokio "super duper" plokstuminio pamato.

Putbetonio šalininkams paprastas klausimas:



Kuris variantas šilčiausias? Kaina praktiškai ta pati.
Bendras principas būtų toks - kuo mažiau blokelio, tuo šiltesnė siena.
Keiskime akytbetonį tvirtesniu plonesniu blokeliu likusią dalį užpildykime putplasčiu ir vėl gausime vis gerėjančią varžą su tomis pačiomis išlaidomis.

Praktikoje yra šiek tiek kitaip, nes pasireiškia sienos liaunumas. Atsiranda reikalavimas bent 18-20cm konstrukcijai nepriklausomai nuo apkrovos dydžio. Tokiu atveju, atsiradus pasirinkimui, galima paimti putbetonį vietoje kažko kito, nes tas pasirinkimas sutaupys kelis cm putplasčio.
Kitų logiškų variantų kodėl pasirinkti šiuos blokelius nematau ir 0,09 šilumos laidumu netikiu.

Matau problemas tokiose vietose kaip balkonai, kur yra apkrovos ir šalčio tiltai. Ten drėksta putbetonis ir veikiamas apkrovos pamažu suyra. Neturiu konkrečių pvz, bet matome kaip pūva pirmasis rąstas prie šalto pamato. Galimai ir akytbetonis drėktų tokioje vietoje. O jeigu dar iš lauko gautų vandens dėl nevisai teisingo cokolio, tai visai negerai būtų. Šiaip ir iš šiaudų namus pastato ir stovi tai ir iš akytbetonio stovės, bet skaičiais sunku pagrįsti akytbetonio pasirinkimą išskyrus mano minėtą atvejį.

Ar reikia garo barjero akytam betoniui pasakyti sunku, nes jis neduos naudos pirmą dvidešimtmetį. Kuo storesnis putplastis, tuo mažiau naudos iš jo.

Susidarius rasos taškui eps70 viduje kondensatas ten neužsilaiko, jis nubėga žemyn kiaurai putplastį. Ar jis kenkia kitas klausimas. Drėgmė ir karštis tikrai skaido putplasčio granules jungiančius klijus. EPS granulės pačios savaime nesusilydo arba bent jau tvirtai nesusilydo. Tam deda labai labai mažą kiekį klijų.
Ne taip greitai, bet po truputį savo darbą drėgmė padarys ir putplastis virs putplasčio granulėmis. Sunku pasakyti kiek metų tam reikės.