Tai ba bėda tokia kad planuojam santuoka jau už keliu mėnesių ir mane labai kankina abejones kad jis ne mano žmogus ir kad as nenoriu tik nežinau kaip jam pasakyti jis labai geras ir begalo mane myli. Gyvenam kartu 6 metus viskas lyg ir gerai kol neliečiam seksualines gyvenimo puses jokio malonumo visiškai ir jam nelabai idomu ar man gera ar išvis patiriu orgazmą tikrai ne per visus šious merus taip ir galvojau ai pakentėsiu ta seksą kol mane myli bus gerai ir būsiu laiminga
Bet artėjant santuokai supratau kad nieko iš to neišeis net nežinau kaip išreikšti bet visa laiką visas emocijas laikau savi net sunku ir užsisakyti aiskiai
Tikiuosi supratote mano minti ir labai neteisit.
Atšaukti santuoka labai noriu bet nežinau kaip jam pasakyt ir kaip visada sakys ka žmones pasakys visi ruošiasi ir tt
Nu gal nemoka žmogus lovoje, gal niekada nežiūrėjęs kokio gražaus porno ar panašiai. Juk galėjote jūs suveikti, pažiūrėti kartu, po to aptarti ir t.t.
Jei niekada atvirai neišsikalbėjote, niekada neišaiškinote savo poreikių, likimas jus gali nubausti, jei viską ir dabar tylomis mesite. Galite ateity tokį eržilą gauti, kuriam jūsų vienos niekaip neužteks. Pamąstykite

Ar nenorite tuoktis tik todel, jog seksas su juo prastas ar is viso nenorite su juo daugiau gyventi? Norit issikraustyt ir daugiau su juo nesimatyti ar tik vestuviu ceremonijos nenorite?
6 m blogas sexas ir tu to jam nepasakai? Kodel nesakai? Juk jau seniausiai galejot issikalbet, issiaiskint, kazko ismokt abu, susiderint. Sexe gi 2 zmones dalyvauja. Ir jie ne telepatai. Todle esant kazkokiems nepasitenkinimams ir turit juos dviese sprest.
Itariu, kad autorei jau visos abejones del santuokos isgaravo. Siaip kas uzplauke buvo
Siūlau padaryti rimtą reviziją savo jausmuose. Sėkmės jūsų pasirinkime, kad ir ką nuspręsit! (o žmonės dėl neįvykusių vestuvių tegul sako, ką nori. Ne jiems jūsų gyvenimą gyvent. Iš viso mažiau rūpinkitės, ką kiti pasakys. Gyvenate savo gyvenimą ir niekas neturi teisės juo manipuliuoti, net tėvai, jau nekalbu apie kokią nors vyro giminę)
P.S mano patirtis- 25 metai santuokos. Su tuo pačiu.




O tos vestuves, tai koks skirtumas? ka jos keis, jei nesiruosiat su visu issiskirti, jei taip ar taip gyvenat kartu, nu tai tas balius, nieko is esmes nepakeis . Tokias problemas reikia spresti, kai jos tik atsiranda, jo nepriklauso nuo vestuviu, nebent butumet iki vestuviu laukusi, kad permiegot...
Siūlau padaryti rimtą reviziją savo jausmuose. Sėkmės jūsų pasirinkime, kad ir ką nuspręsit! (o žmonės dėl neįvykusių vestuvių tegul sako, ką nori. Ne jiems jūsų gyvenimą gyvent. Iš viso mažiau rūpinkitės, ką kiti pasakys. Gyvenate savo gyvenimą ir niekas neturi teisės juo manipuliuoti, net tėvai, jau nekalbu apie kokią nors vyro giminę)
P.S mano patirtis- 25 metai santuokos. Su tuo pačiu.


Ačiū jum labai už jusu žinute ir vienintelį šioj grupėj normalu pasisakymą
Galvojat nebandžiau kalbėtis ? Bandžiau bet jo vienintelis pasisakymas nenoriu tavęs prarast tu man vienintele ir t.t
Arba nemoki kalbetis ar jis gal turi dauno sindroma, nes paprastai nebuna taip, kad vienas sako: "Noriu miego" o kitas atsako: "Taip oras siandien grazus"
O taip atrodo is pasakojimo...
Vyrams sunku suvokti, kad tai ne savaime... Tik patyre nusivalkioje tai zino. Todel reikes rasti buda paaiskinti vyrams sunkiai suvokiamus dalykus.
Bet jei jis suzinos, kad del malonumo gali neteketi - tai nusivils, as tai nusivilciau tokia, suprasciau, kad manes nemyli o tik ziuri malonumu.
Reikia islaviruot. Pasiekti ko norima ir nediskredituot jausmu.
Galvojat nebandžiau kalbėtis ? Bandžiau bet jo vienintelis pasisakymas nenoriu tavęs prarast tu man vienintele ir t.t
Ta prasme tu jam sakai pvz, padaryk taip ir taip, paliesk va cia, stipriau, giliau, arba dar ka nors pasiulai padaryt, o jis nieko nedaro tik atsako - nenoriu taves prarast?