QUOTE(rene' @ 2018 06 27, 21:20)
Visos sprinterės kai gyventi norisi
Vis dar galit įsigyti karvę. Nuės.

Nors avikių banda dailiau nuėda. Ir kojinikių būtų.
Kad karves - jaučiai pas mus dažni svečiai. Miegu. Vasara. Gera. Staiga jaučiu, kad kažkas iš lovos tempia už kojos. Pramerkiu akį - Mamukas.
- Tsssss...
- Kas?
- Ateik, palei mano langus kažkoks juodas didelis snukis. Baisu.
Išsiridenu iš lovos taip kaip buvau joje: su pižamine maike ir šortukais. Basom. Saulė tik tik kyla, bet nėra taip tamsu. Sliukinu pro triobos duris basom, žengus į veją apgaubia šalta rasa pėdas. Brrr. Einu už namo kampo, o ten stovi visame savo grožyje karvė su lenciugu ant kaklo. Ir visa savo išdidžia povyza, atsukusi subinę į mane rūpšnoja lazdyno šakas. Iš kur ji ir kieno ji? Neaišku. Mintyse vis dar sapnuodama 140 sapną, užsimetu grandinę ant peties ir veduosi ją už ūkinio pastato. Vejoje rišti negaliu - rožes. Gaila rožių. Mamukas, laikydamasi pagarbaus atstumo, tipena iš paskos. Nusivedusi per saugų atsumą, bandau įkalti kuolą su lenciūgu į žemę. Pakėlusi akis nuo tikslo, užkliūnu už vyro figūros (nuogos, tik su triusikais) einančios link manęs. Matyt sušalo, prabudo ir manęs lovoj nerado.
- Tu čia ką darai su JA?!
- Nešk kirvį!
-?!!!
- Nešk kirvį sakau, kalsiu karvę!
- Tu durna?! Kam mums tiek mėsos?
---
Jeigu žmogus staiga nustoja ginčytis, tai dar neįrodo kad esate teisus. Paprasčiausiai jis suprato, kad esate durnas.