Buvo laikas, kad kiekviena savo izvalga as pagrisdavau savo patirta gyvenimiska istorija. Reziume. Atsirado vienas zmogus ir samoningai isverte visa tai sudina puse i virsu, sumaisydama mano gyvenimo faktus su savo asmenine intenciju interpretacija. Po sio ivykio, as vengiu atvirauti, nenoriu, kad man braidytu su sudinom kojom po dusia.
As kalbu ne abstrakciai, visada pateikiu pavyzdzius, net kelis. Todel dazniausiai manopostai virsta paklodemis. Kas man paciai nelabai patinka. O ir jus pati, patvirtinote, kad tekstus reikia trumpinti
Na taip, su tuo atvirumu taip jau buna ir škykščių žmonių yra, suprantu, kad pavojinga. Jau matau, kad kuo toliau, tuo maźiau norisi atvirauti. Neilgai esu, bet jau spėjau su kai kuriais susipaźinti. Bet ko noreti SM pasaulyje nuoširdumo tikėtis kvaila būtų.
Bet aš iš tų kvailių
Tai ir man paciai sudetinga trumpai. Bet kai daug teksto dar ryte galiu skaityti, bet nėra laiko ilgiems, o vakare jau amen, smegeninė reikalauja poilsio, kur ten iki aiškaus suvokimo, tik paviršiumi: pirmas ir paskutinis sakinys gaunasi