QUOTE(kin @ 2019 02 21, 22:10)
Kiekvienas gyvenime sutiktas zmogus mums kazka duoda. Savo ex kartais ir pakeikdavau, buvo uz ka. Bet is kitos puses, budama su juo pazinau save is naujos puses. Ismokau priimti kai kuriuos dalykus, ismokau susitaikyti, neverkti, nes asaros skaudina kita zmogu. Tapau stipresne. Iskart po skyrybu buvo jausmas, kad dalies saves netekau. Reikejo laiko ir pastangu atkurti save iki vientisumo. Idomuciai nepavyko, todel jis mano, kad tai neimanoma. Kartais turbut ir neimanoma, esu maciusi nemazai tokiu atveju, ypac vyru tarpe. Matyt, vyrams sunkiau save susirinkti.
As ne is tu zmoniu, kur iesko nebutu problemu ar nesugeba ju spresti.
Si karta paaiskinsiu pavyzdziais. Va kin nieko nerandi. Vienas pavyzdys.
Dabar kitas
Kas mane sugniuzde. Po skirybu buvau labai optimistiskai nusiteikes. Bet per kelis metus pamaciau, kad esu siukslyne kur tik kazkoks slamstas.Nepataisomas beviltiskas slamstas. Nors dauguma ju galvojo kad atsigavusios.
Na zzinot, cia kaip tuose filmuose. Ikanda dzombis zmogeliui, o tas po kiek laiko atsigauna, bet jau atrodo kraupiai - tik basliu nusmeigt tinkamas. Bet jis tai nemano.
Ir tada sutikau MB, tai mane sukrete, nes pirmiausia tai buvo mazai tiketina sekme ir tai buvo pasirinkimas viena is vienos. O kitur lauke atsigave dzombiai.
Patekau lyg i normalu pasauli, bet kur nebuvo pasirinkimu.
vargu ar suprasite.