QUOTE(Monteverte @ 2019 02 26, 17:35)
netiesa bent jau dėl manęs
aš nuo vaikystės žiauriai myliu gyvūnus. Aš net nežaisdavau su lėlėmis, man jos visiškai nerūpėjo, tik su žaisliukais, kurie atvaizdavo gyvūnus. Aš po šiai dienai, jei perskaitau kažką apie gyvūnus, net jei ir pozityvaus, pvz. kaip Estijoje išgelbėtas buvo vilkiukas, mano akys iš karto drėksta. Nu tai kaip aš juos galiu valgyti?
Sakiau - vaikystes traumos, kai tevai bega nuo sociopato ( velnio nesto ir pamesto) vaiko..., net palangoj tave palieka ir bega...Tai aisku, tokia sociopatine tik tarp gyvunu ir gali augt, leliu- zmoniu santykiu nesupranti, bet kai numirsta vaiko zmogus - tu tryksti is laimes, kai gyvunass - verki...
Psichiatrui ta sakei?