dėl miegojimo pritariu Lutukei ir Hmmm.
nėra teisingo modelio (vieno), bet yra tikra kel neteisingi.
tai nežmogiškas kūdiko vrkdyams (špoko ar kokio ten velnio amerikonų metodais), kuomet vos gimusį grūdi kuo tolyn, pratini nuo savęs, paskui eini pas vaiką naktį (o jei namas su 2 aukštais), tai atatinkami atstumai...tada vaidini išsekusią, bet tvirtą mamą, kuri augina tvirtą, užgrūdintą spartietį, galbūt psichopatą.
ir palyginimui: jei jau vyras nori moters šilumos (jam baisu, jei žiūrėk moteris šalia vaiko atsigulė jam gimus), taigi, jei jau vyrui/moterisi - suaugusiems!! - reikia meilės, kas nakt, KASNAKT!! apsikabinti, tai juolab kūdikėliui! - iš kur jam bus gerai, kvepiantis šuniukas, marliukas, ir še, biče, praaatinkis, taip sakoma, būk vyras, būk be mamos.
štai, vaiko kambarys, vaiko lova, šaltos šaltos (bet graaažios) sienos.
taip gyvena amerikonai, kas dar?
pagal vedas pvz : vaikui lb normalu su tėvais miegoti iki 7 metų.
skandinavjoj, kai iš indų šeimos vaikus atėmė (laikinai), tai buvo pabrėžta:vaikai miejojo su tėvais (neturėjo savo lovų), nr 1, ir nr 2, neturėjo normalių (plastikinių/elektroninių ) žaislų, tik skudurinius, suprask, savo pačių gamintus.
dėl kavos. Idomuča, tu jau save - nenorma,ų prmi - tai kava be kofeino stebina? kas dar nustebins? manęs nieks šiais laikais nebestebina.