QUOTE(Iš_Šviesos @ 2019 10 11, 22:33)
<p>As sakau, kad niekada nebuvau naivi. Nesitikejau is dramblio zirafa nulipdyti, bet zmogus vistiek kele labai daug jausmu. Tik prota turiu, kuris visada sake, kam tas vyras galetu buti tinkamas.</p><p>Be to, as ilga laika galvojau tik apie mokslus, keliones t.y. - save. Kai dabar pamadtau, tai mano atveju, jokie rimtu santykiai nebutu buve imanomi iki tam tikro amziaus. </p>
Turejau tokia drauge. Viskas suprantama... Pasake, kad nemastyciau apie santuoka. (Na zinoma, ji gi nera nekalta, ka cia su tokia mastysi. Bet galvoju, gal issitarnaus ir ispirkines kaltes. Nei velnio)
Po keliu metu pati sugalvojo, kad gerai butu susituokti... Jo sakau, tik va lyti pasikeiciu ir is karto tuokiames, gal pirma pas tevus nuvaziuojam. Atsalo... Bet paskui jau butu su viskuo sutikus... Net tokia ideja iskele, kad jei busiu be daikto - tai jau nelabai ir palikt galesiu... netureciau paklausos
Na kam man to reikia.
Man reikejo tinkamos - arba nekaltos arba ispirkinejancios kaltes...
O ne ciniskos, kuri nesupranta, O KAS CIA BLOGO.
Va sutikau MB, atsidavimas, dvasingumas, jokio iskaiciavimo. Tokia ne tik gali vesti, bet ir vergu tapti...