Su kuprine ant pečių

#1
Keliauti pradėjau prieš daugiau kaip 15 metų. Per tuos metus aplankyta ne viena šalis ar kraštas. Tiek laiko yra užtektinai, kad galėčiau patvirtinti, jog esu gamtos ir žygių mėgėja. Žinoma, nespjaunu ir į miestus, tačiau širdis labiausiai džiaugiasi būtent keliaujant pėsčiomis gamtos takais.

Į šią temą sudėsiu pačius įdomiausius žygius, įspūdingiausius takus ar šiaip patikusius pasivaikštinėjimus. 4u.gif

2012 - ieji. Antroji pačios organizuota savarankiška kelionė ir pirmasis praeitas pažintinis takas. Tai buvo Italijos regione Lombardijoje. Komo (Como) ežeras sužavėjo, o Greenway del lago di Como pėsčiųjų trasa atmintyje yra išlikusi kaip viena gražiausių pėsčiųjų trasų.


Pridėta:

Atsakyti
#2
2013 metais kelionių buvo ne viena. Rugpjūčio mėnesį lankiausi žygeivių ir kalnų mylėtojų mekoje – Zakopanėje, o spaly – vėl Italijoje, tik šįkart pietinėje jos dalyje, Romoje ir Kampanijos regiono pakrantėje.

Apie labiausiai patikusias Lenkijos Tatrų trasas papasakosiu vėliau. O po Italijos kelionių galiu patvirtinti, kad ši šalis taip pat turi nemažai ką pasiūlyti žygeiviams.

Sentiero degli Dei – Dievų takas, vedantis nuo Bomerano (Agerola) iki Nocelle kaimų, su galimybe žygį pratęsti iki Positano, turėjo būti visų laikų žygių vinimi. Obettačiau... Išsirinktas kelionės laikas – lietingasis spalis tikrai nebuvo pats tinkamiausias metas šioms atostogoms. Ir tada dar patyrimo stoka ir baimė rizikuoti.

Žygiavome tik gabalėlį atvirkštinės trasos nuo Positano iki Montepertuso ir Nocelle kaimų, o nusileidome į Arienzo, esantį netoli Positano. Nežiūrint neįvykdyto plano, diena buvo graži, o trasa verta jai skirtų jėgų ir laiko.

Positano - Montepertuso - Nocelle.



Pridėta:

Atsakyti
#3
Žygiams po Amalfio pakrantę yra išleista ne viena knyga.
Vienu įsimintiniausių šioje kelionėje pasivaikščiojimu buvo nuo aukštai kalnuose esančio Ravello miestelio Drakono slėniu vedanti trasa iki gražiojo Amalfio. Trasos ilgis, rašoma, tik nepilni 4 kilometrai, bet mes užtrukome iki vėlyvos popietės. Mat šioje trasoje kiekvienas žingsnis buvo stebėjimasis ir aikčiojimas nuo grožio.
Romatiškasis Ravello su Villa Cimbrone; kalnus ir pajūrį kažkada vienintelis jungęs senasis kelias, einantis Valle del Dragone slėniu; Atrani miestelis su siauromis gatvėmis ir paslaptingomis nišomis; vaizdingas pėsčiųjų takas iki Amalfio miesto. Ir žinoma, pats Amalfis su gražiąja katedra, su pilnomis žmonių gatvėmis.

Ravello - Atrani - Amalfi.


Pridėta:

Atsakyti
#4
Madeiros sala mano svajone virto dar tais laikais, kai į keliones važinėjau turistinių agentūrų autobusais. Tose agentūrų organizuotose kelionėse net nesusimasčiau, kad gamtos žygiai gali virsti mano aistra.
O nuo pavadinimo ir pamatytų kalnų nuotraukų įsimylėta Madeiros sala pasirodė beesanti tikra tobulybė žygių ir kalnų mylėtojams.

Taigi, 2014 – aisiais išsiruošiu į Madeirą. Atlanto vandenyne esanti ir Portugalijai priklausanti vulkaninės kilmės sala stebino viskuo: gamta, maistu, gėlėmis, vandenyno bangomis, ir neįprastos formos kalnais.

Lengvam apšilimui šioje saloje rekomenduoju pusdienio trukmės trasą nuo Cabo Girao apžvalgos aikštelės su stiklinėmis grindimis, esančios 580 metrų aukštyje, iki salos sostinės Funšalio, pakeliui aplankant Camara de Lobos žvejų kaimelį.

Nuo Cabo Girao vaizdingas takelis pro gyventojų daržus ir sodybas veda kalno šlaitu. O nuo Camara de Lobos iki Funšalio eina tvarkinga pėsčiųjų promendada. Nemėgstantiems žygių, bet norintiems šiek tiek pasivaikščioti rekomenduoju nuo Funšalio šia promenada nueiti iki Camara de Lobos. Kaimo panorama fantastiška.

Cabo Girao - Camara de Lobos - Funšalis.


Pridėta:

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo linole: 04 rugpjūčio 2017 - 18:53
#5
Smagu buvo paskaityti dar kartą. Įspūdinga ir žavinga. wub.gif
Atsakyti
#6
QUOTE(dansak @ 2017 08 04, 19:22)
Smagu buvo paskaityti dar kartą. Įspūdinga ir žavinga.  wub.gif


Ačiū labai. 4u.gif

O aš toliau žygiuoju po Madeiros salą.

Eira do Serrado ir Curral das Feiras besilankantiems Madeiros saloje dažnai skamba kaip privalomi pamatyti taškai. Eira do Serrado yra nepaprastai graži panorama į kalnus ir žemai apačioje esantį slėnį. O slėnyje prieglobčio kažkada ieškojusių vienuolių įkurtas Curral das Feiras kaimelis garsėja ne tik jaukumu, bet ir patiekalais iš kaštainių.

Po Madeiros salą keliaujantys automobiliu dažniausiai sustoja tiek viename, tiek kitame taške, pasižvalgo ir nuvažiuoja tolyn. Ir tik nedaugelis pasinaudoja galimybe nusileisti arba pakilti pėstute vaizdingu taku, jungiančiu šiuos abu kaimus.

Trasos ilgis, anot kelionių gidų, yra tik trys kilometrai ir pusantros valandos kelio. Mes su pavaikštinėjimais, pietumis ir vietovių apžiūra sugaišome gerą pusdienį.
Šią trasą rekomenduočiau kaip vieną labiausiai patikusių žygių Madeiroje.

Eira do Serrado - Curral das Feiras.

Priedas  DSCF4061_small.JPG   361,67KB   0 Parsiųsta kartų


Aukščiau įdėtoje nuorodoje galima pasiskaityti ir apie dar vieną žygį, vedusį iš vaizdingosios Portelos į ant vandenyno kranto įsikūrusį žvejų miestelį Porto da Cruz. Šis žygis buvo gražus ir nesunkus. Jei kas Madeiros saloje turėsite labai ilgas atostogas ir pritrūks minčių žygiams, rekomenduoju išbandyti šį variantą.
Tai 6 kilometrų ir dviejų valandų kelias. Tik mes užtrukome kur kas ilgiau.


Pridėta:

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo linole: 04 rugpjūčio 2017 - 20:19
#7
Žygį po Ponta de Sao Lourenco iškyšulį Madeiros saloje pavadinčiau privalomu. wub.gif

Spalvos, formos, linijos ir kontrastai tarsi nukelia į kitą planetą. Trasa nėra vien lengvas pasivaikščiojimas, kai kur tenka lipti ir prakaituoti, kai kur saugotis, kad vėjas nenuneštų. Tiesa, ne kasdien šis iškyšulys būna vėjuotas, bet kad kasdien - beprotiškai gražus, tą galiu garantuoti. 4u.gif

Anot kelionių gidų, tasos ilgis yra 8 km ir pustrečios valandos.

Ponta de Sao Lourenco.

Priedas  3__024_small.jpg   203,57KB   0 Parsiųsta kartų




Aukščiau pateiktoje nuorode galima pasiskaityti ir dar apie vieną mažiau populiarią, bet vaizdingą ir nenuobodžią pakrantės trasą, vedančią nuo Santana iki Sao Jorge kaimų.
Trasos ilgis 7,5 km ir beveik trys valandos kelio. Šis žygis netiks turintiems aukščio baimę. Taip pat nerekomenduotina eiti šlapiu ir vėjuotu oru.


Pridėta:

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo linole: 04 rugpjūčio 2017 - 20:59
#8
Ir turbūt ne vienam patys gražiausi žygiai Madeiros saloje yra pasivaikščiojimas Caldeirao Verde levada bei kalnų maršrutas Pico do Areiro – Pico Ruivo – Achada do Teixeira.

Levada - tai salos drėkinimo sistema, sudaryta iš griovelių tinklo, kuriuo po visą salą bėga vanduo. Levados šauniai panaudotos turizmui ir šimtus kilometrų galima žygiuoti palei cementiniame griovelyje tekantį vandenį.

Calderao Verde buvo vienintelė mūsų eita levada. Žygio ilgis 18 kilometrų ir kiek daugiau nei 5 valandos kelio. Tačiau maršrutas nenuobodus. Iš pradžių akis malonino augalija. Po to prasidėjo nauja atrakcija - tuneliai, kuriuos reikėjo pereiti pasišviečiant žibintais. O trasos pabaigoje laukė beveik iš 100 metrų aukščio krintantis krioklys.

Priedas  3__582_small.jpg   361,94KB   0 Parsiųsta kartų

Pico do Areiro – Pico Ruivo – Achada do Teixeira nustebino žiedais.

Apie šias dvi nuostabias trasas papasakojau čia.


Pridėta:

Atsakyti
#9
Jei atostogaujant Madeiros salos šiaurinėje pusėje esančiame Porto Moniz miestelyje tektų nuobodžiauti, gana smagus, tik labai status pasivaikščiojimas yra nuo Santa kaimo iki Porto Moniz. Trasos ilgis yra 3 kilometrai ir užtrunkama kiek virš valandos.



Pridėta:

Atsakyti
#10
Žygių ir gamtos mėgėjai tikrai ras ką veikti ir Tenerifės saloje.

Daugiausiai trasų žygeivių laukia Anaga kalnuose, tačiau jų pilna ir kitose salos vietose. Visas apeiti ir mėnesio saloje būtų maža. Mes turėjome tik nepilnas dvi savaites, todėl rinkomės, mano nuomone, pačias gražiausias trasas.

Pirmasis žygis buvo iš Taganana kaimo į Afur, pakeliui užsukome į tik pėsčiomis pasiekiamą Playa del Tamadite paplūdimį. Trasos ilgis 2,30 valandos. Mes sugaišome gerą pusdienį.

Trasa labai vaizdinga ir nenuobodi. Tikrai rekomenduoju.

Taganana - Afur.



Pridėta:

Atsakyti
#11
Tenerifės saloje esančiuose Anaga kalnuose išbandėme dar vieną trasą, vedančią nuo Punta del Hidalgo iki Las Carboneras kaimų.

Nors trasos pradžia vertė stipriai prakaituoti, tačiau vėliau laukė lengvas ir malonus pasivaikščiojimas. Žinoma, geriausia rinktis atvirštinį variantą, tuomet žemyn lipti bus lengviau.

Trasos ilgis 3,30 valandos, mes sugaišome kiek daugiau nei pusdienį.
Trasa gana vaizdinga, galima pasigrožėti tarpekliu.

Punta del Hidalgo - Las Carboneras.




Pridėta:

Atsakyti
#12
Dar vieną kaip privalomą trasą Anaga kalnuose, Tenerifėje, galiu rekomenduoti žygį Almaciga – Benijo – El Draguillo.

Trasos trukmė - 3 valandos. Mes užtrukome kur kas ilgiau.

Eiti galima dviem variantais: tinginių ir pamišėlių. (Čia mano sugalvoti variantų pavadinimai.)

Tinginių trasa bus tiesiog malonus pasivaikščiojimas keliu, vedančiu nuo Alamciga kaimo iki Benijo ar net El Draguillo.

Pamišėlių - tai nuo El Draguillo kalno nuobodžiu taku kilti į labai statų kalną iki Cruz del Draguillo, nuo kurio labai stačiu, bet labai vaizdingu taku nusileisime žemyn iki Benijo kaimo.


Pridėta:

Atsakyti