Sveikos merginos,
Prisijungiu prie jūsų gretų. Nebežinau į ką kreiptis patarimo, todėl rašau čia. Mano situacija gali pasirodyti absurdiška, bet taip jau susiklostė aplinkybės.
Man gruodžio mėnesį sukaks jau 30 metų. Tačiau šeimos iki šiol nesukūriau. Tik prieš gerą pusmetį išsiskyriau su vaikinu, su kuriuo kartu gyvenome. Išsiskyrėme, bet palaikėme bendravimą. Žinoma man sunku buvo bendrauti "kaip draugai" ir taip jau nutiko, kad pastojau nuo buvusio. Dabar jau esu 7 savaitė nėščia. Šiuo metu gyvenu su tėvais. Tėvas neseniai nupirko man butą (šiuo metu butas baiginėjamas įrenginėti). Bet kai išdrįsau pasakyti, kad laukiuosi, tėvas griežtai pasakė "darykis abortą". Mano tėvas niekada nemėgo mano buvusio, todėl nusiteikė ir prieš vaikelį nuo jo. Tėvas grasina man, kad jei pagimdysiu, tai galiu niekada nesirodyti jo namuose, kad nesulauksiu jokios pagalbos iš jo pusės. Tokioj didžiulėj įtampoj gyvenu jau kelias savaites. Mama mane kaip ir palaiko, bet jaučiasi kaip tarp kūjo ir priekalo. Aš seniai norėjau šeimos, vaikelio. O dabar kai pastojau atsirado didžiulės baimės "o jei aš viena nesugebėsiu?". Finansine prasme aš suprantu, kad bus be galo sunku. Bet darytis abortą 30 metų ir pirmą nėštumą tikrai nenoriu, nes bijau paskui amžiams likti viena. Merginos, kaip jūs elgtumėtės tokioje situacijoje? Ryžtumėtės gimdyti ir priimti visus sunkumus?