QUOTE(IDOMUCIA @ 2018 09 29, 17:18)
Geriau pakartosiu ka sake exes pusbrolis atvykes is USA kazkur 1984 metais: "
Na pas ju kai kokiu geru dalyku truksta, bet jus esate laimingi zmones, nes nezinot tos itampos ir netikrumo del ateities kuris mus visus vakaruose lydii visa gyvenima"
Suo situo galiu sutikti, dauguma zmoniu net nesugebejo persiorientuoti...
auksiniai žodžiai. Kiek turčių nelaiku po velėna nuo nervų ir vėžiukų visokių + kur dar savižudybės.
O kiek paprastai ir nepasiturinčiai gyvenusių senukų iš anos kartos ilgaamžiai...
Viskas turi savo kainą, kiekviena santvarka, todėl tas bukas šlovinimas kažkurios vienos yra toks graudžiai juokingas
Papildyta:
QUOTE(lutuke123 @ 2018 09 29, 20:55)
Kaip ir sakau viskas turi savo kaina, gyvenam patogiai dabar, bet kaip parazitai, neaisku kiek zeme dar mus atlaikys. Einam i sproto sales, kad siek tiek pajudueti, virsvoris jau pas vaiku bauginantis , vandenynas uzterstas, oras uzterstas, siuksliu nebeturim kur deti..ir t.t.
būtent. Tik reikia didelės drąsos, kad tai pripažinti. Lengviau gi užsimerkti, pavirkauti dėl vaikučių neva geraširdžiai tokie, o net nepagalvoti kokią Žemę tiems vaikučiais, t.y. būsimoms kartoms paliksime.
Papildyta:
QUOTE(Intemora @ 2018 09 29, 21:49)
<p>cia jau kitas klausimas,bet tiesiog jie ,ty. vakarieciai jau tada gyveno kitaip.jau mano mam tai atsidziaugt negali,kad laikai pasikeite,sako,kad dabar nebesupranta,kaip reiktu gyvent vel tom paciom salygom,jei laikas atsisuktu,taip ir sako,kad siaubas,kiekvieno sudniekio reikejo ieskot,medziot,marinuot,virt,konservuot,megzt,kad vaika kazkuo aprengt,net tualetinio pop. tiesa sakant,dazniau tulike laikrasciai buvo,nei sikpopierius.</p>
mano irgi tą patį sako. Aš stengiuosi ją suprast, aišku. Bet man sunku jai ir pritarti, kai ji rūbų begales dabar perka, vaikšto spalvota kaip pajacas. Daiktuką kokį įdomesnį kaip šarka pamato ir jai reikia. Namai tiek užkrauti...
Ir kaip tą aukso vidurį pasiekti? Kaip žmogui žmogum būti tikrąja to žodžio prasme, kad ir pats laimingas ir planetai gerai?