QUOTE(vilnera @ 2019 01 07, 21:47)
Gal nepakankamai aiškiai parašiau-patikslinsiu: santykis panašus-turiu galvoje, kad tiek aš, tiek ta mergaitė su savo kraujo giminaičiu (aš-močiute, mergaitė-su broliu) 10 m. beveik nebendravome.
Aš tikiuosi, kad tie įtėviai padorūs žmonės. Ir pažadų laikysis ne dėl to, kad juos davė, o dėl to, kad turbūt supranta vaikų poreikius. Viešoj erdvėj rašoma, kad nedraus ir neribos bendravimo. Jei jie protingi, tai suvokia, kad negalima drausti įvaikintam vaikui bendrauti, jei jis nori, su biologine šeima. Nes draudžiant tas vaikas gali biesai ko prisifantazuot, idealizuot ir pervertint, o bendraudamas pažins ir vertins objektyviai.
Aš tikiuosi, kad tie įtėviai padorūs žmonės. Ir pažadų laikysis ne dėl to, kad juos davė, o dėl to, kad turbūt supranta vaikų poreikius. Viešoj erdvėj rašoma, kad nedraus ir neribos bendravimo. Jei jie protingi, tai suvokia, kad negalima drausti įvaikintam vaikui bendrauti, jei jis nori, su biologine šeima. Nes draudžiant tas vaikas gali biesai ko prisifantazuot, idealizuot ir pervertint, o bendraudamas pažins ir vertins objektyviai.
Esu jaunele seimoje, turejau du brolius, jau mire, ir dvi seseris. Maziausias tarp musu skirtumas 17 metu. ARtima buvau tik su vienu broliu, mamos sunumi. Su juo benravau nuo kudikyses, jo vaikai man yra kaip savi. Vaikai is kitos, tevo santuokos, artimiau bendravau su broliu, iki siol benrauju su jo sunumi, nasle. Seserys, pazistu, susitikus kur pasilabinam, persimetam keliais zodziais, kaip su svetimais zmonemis. Viskas. Niekada tarp musu nebuvo nei piktumo, nei gerumo, buvau maza, jos lankydavo teva, su manim nebendravo. Man paaugus, jos jau buvo mamos, vyriausias sunenas jaunesnis uz mane 3 metais. Taigi, nereikia cia pervertinti "krauja". Ne kraujas cia svarbu, o zmogiski santikiai, dvasiniai rysiai.