Sveiki,
Gal kam buvo tokia situacija ir kaip elgėtės:
Mergaitė nuo paruošiamukų ėjo į pakankamai gerą, bet toli nuo namų esančią mokyklą. Kadangi neturėjau galimybės jos vežioti, ji nuo pirmos klasės važinėdavosi viena su miesto maršrutiniu autobusu. Kadangi tai atrodė didelis minusas, tai vis pasidomėdavau apie laisvas vietas arčiau esančiose mokyklose. O šiais metais, nuo 3 klasės perėjo į kitą, kuri yra netoli namų. Jau beveik praėjo puse metų ir su vaikais susibendravo neblogai (nors sako, kad ankstesnėje mokykloje buvo geresni vaikai), bet nepripranta prie mokytojų, be to pateko į šokių klasę, o į šokių pamokas eina su ašaromis (nors po pamokų lanko gatvių šokius ir labai patinka, tai negaliu sakyti, kad šokiui negabi).
Vis kalba, kad nori grįžti į ankstesnę mokyklą ir, kad geriau vėl važinėtųsi autobusu.
Gal kas esate susidūrę su tokia situacija, kad pakeitėt mokyklą, bet gailėjotės. Ir ką darėte: grįžote atgal ar bandėte apsiprasti naujoje mokykloje.
