Priklausomybė nuo Ex

#205

Aš tiesiog nesuprantu, kodėl mes turėjo tiek išsipykti dėl to, tiek įsisukti į tokią krizę, tiek sugadinti santykius, kodėl turėjau tiek išsiverkt ir išsikankint trokšdama su juo vaikų ir pan.- jei jis viskam buvo pasiruošęs ir norėjo... Kam viso to košmaro reikėjo? Būtume tiesiog susituokę, nebūtų buvusios visos šitos krizės santykiuose ir išsiskyrimo.

Aišku jiems lengva dabar meilę gliaudyt, kai jai net neteko matyt užuominos numest "gal laikas čia kažkaip rimčiau"... aišku ir man lengva buvo skraidyt pirmuosius metus nerūpestingai.

Tokia beprasmybė.

Atsakyti
#206
QUOTE(Monteverte @ 2018 01 08, 15:19)
Jai jau niekas nepadės, tik blogės ir mes būsim to liudininkais smile.gif

Taip ir lakstysi is temos i tema paskui mane ir nieko i tema nekomentuosi? Ziauriai apsikvailinai dabar.
O jei nori mane pasnekint - tai blogiau kaip tau jau nebuna. Naujakas ir sm. 4u.gif

Papildyta:
QUOTE(brekcija @ 2018 01 08, 15:20)
<p>Kam viso to košmaro reikėjo? Būtume tiesiog susituokę, nebūtų buvusios visos šitos krizės santykiuose ir išsiskyrimo.
</p><p>
</p>

Butu uves turbut did3snis kosmaras, jei butumet susituoke, o jis butu buves pas ja pradejes lakstyti, jai vaika uztaises ir tada jus palikes.

Na juk jums istikimas buvo, jus ji palikot, kad nebetemptu laiko, o kas jau pas ji po jusu buvo/ yra - tikrai jums turetu buti nebesvarbu. Jus vietoj situ nagrinejimu geriau stenkites mest ji is minciu, ieskot jo elgesyje negatyvo, braukti bruksni ir pabandyti pradeti nauja gyvenima nuo svaraus balto lapo. Anas jau rudeninis, nukrites lapas.
Atsakyti
#207

Aš tai savaitgalį save prigavau, kad man kažkokia keista psichologinė reakcija vyksta - aš supratau, kad aš nenoriu nustoti apie jį galvoti, nes tada prarasiu jį amžiams. Dėl to man užsisuka mintys. :blink: :hmm: Tiesiog nenoriu nustoti galvoti, man gera jį turėti savo galvoje. Tik tiek, kad dabar nebegaliu apie jį galvoti gerai, jei galvoju gerai - matau ją šalia, tada prasideda pavydas, šlykštus jausmas, tada ateina pyktis jam, įniršis... tai taip ir sukasi.

Nors būna, kad sąmoningai stengiuosi negalvoti ir visai pavyksta... bet paskui tai grįžta su kaupu

Atsakyti
#208
QUOTE(brekcija @ 2018 01 08, 15:20)
Aš tiesiog nesuprantu, kodėl mes turėjo tiek išsipykti dėl to, tiek įsisukti į tokią krizę, tiek sugadinti santykius, kodėl turėjau tiek išsiverkt ir išsikankint trokšdama su juo vaikų ir pan.- jei jis viskam buvo pasiruošęs ir norėjo... Kam viso to košmaro reikėjo? Būtume tiesiog susituokę, nebūtų buvusios visos šitos krizės santykiuose ir išsiskyrimo.



Visi zmones skirtingi. As ex drauges vos neuzmusiau nezinodamas ka su ja daryt. Musemes daznai ir daug. Jei nebutume issiskyre tai as buciau jau kapinese ar kalejime.
Nes jos planas buvo nesikeisti ir buti kartu.

Na negalima problemu tiesiog ignoruot, santtuoka niekoo neisprendzia, cia kaip virinti katila su vandeniu ir uzsukti kranus. Arba jis truks arba sprogs.
Iseitis galejo buti tik sukurti normalius santykius, o tam reikia bent vieno zmogaus sugebeejimu ir kad kitas bent kazkiek prisidetu.

Kitas pavyzdys, nesiskiria Einikis su zmona, ar skiriasi susitaiko (na neseku kas jiem ten nutiko, sena spaudos info)
Atsakyti
#209


Ačiū, Female, už taiklų komentarą. Esu skaičiusi epizodiškai tą knygą. Ne visai, ne pilnai - nes jaučiausi kaip ir "neturinti teisės" jos skaityti, nes nebuvau ištekėjusi, o tik gyvenau kartu. Tam tikrus skyrius buvo per skaudu skaityti.

Taip, ir aš pagalvoju - kad tik sužinojus šios istorijos baigtį realiai dabar išgyvenu tikrąjį išsiskyrimą. Nes visus tuos metus slapta giliai širdyje matyt turėjau vilties, nors ir stengiausi gyvento toliau savo gyvenimą, stengiausi pati užmušti laiką tuo pačiu studijavimu, persidirbimu, sportais. Tiesiog, kai jis dar man rašė, paskui aš rašiau - man tai matyt neleido išgyventi visko baigties suvokimo. Nenutraukiau iki galo ryšio savyje.

Tik šita naujiena realiai mane įsuko į ryšio nutraukimą ir suvokimą, kad jo nebėra.

juk nera jokio skirtumo ar sajunga buvo iteisinta ar nebuvo - skyrybas emociskai isgyvenam taip pat, neaktualius skyrius praleisk pvz apie vaikus ir pan. :)

matai, tie susirasymai yra tokie, nezinau net kaip pasakyti - apgaulingi - jie labai uzaugina viltis, nors realiai nieko rimto ir konkretaus nereiskia. praleidot nemazai metu kartu, vienas kitam buvot artimi ir brangus zmones, ir nutrukus santykiams kaip mylimiesiems, juk netapot vienas kitam niekuo, nuliu - vis tiek pradzioj teberupi, smalsu kaip sekasi ir pan, ir ilgesys buvo. todel ne tik pati bet ir jis rase tau. gal ir jis pradzioj dvejojo ar gerai padaret, kad issiskyret ir t.t. bet blogiausia ka dabar gali padaryti - tai analizuoti kodel jis tada taip pasake, ar taip padare ir pan. tai niekur neveda, nebeesme kodel jis elgesi vienaip ar kitaip, nebeesme kaip elgeisi tu, ka darei ir ka sakei, priimk realybe tokia kokia ji yra, praeities nebepakeisi, o ateiti gali :) 

Atsakyti
#210
QUOTE(IDOMUCIA @ 2018 01 08, 15:41)
Visi zmones skirtingi. As ex drauges vos neuzmusiau nezinodamas ka su ja daryt. Musemes daznai ir daug. Jei nebutume issiskyre tai as buciau jau kapinese ar kalejime.
Nes jos planas buvo nesikeisti ir buti kartu.



Pykit, nepykit, bet kazkokie beprociai.
Jei vyras pakelia ranka pries moteri ir moteris normali - ji iskart ji palieka.

Na va sitas bendro su ubunte ir yea turbut kazkas panasaus. Uztat suprantat vienas kita. Ten isterikos seimoj ir vyro asaros, cia irgi rasot absurdus kazkokius.

O tai dabartine zmona irgi musat?
Atsakyti
#211
QUOTE(brekcija @ 2018 01 08, 15:07)
<p></p><blockquote  class="ipsBlockquote" data-author="Moonte" data-cid="71952329" data-time="1515414878"><div><p>Pvz. Jus man galite pasakyti, ka jums duoda, tas savyje dabartiniu emociju puoselejimas, kai zmogaus nera, ir nebus? Sakot negalite atsikratyti... O as matau, kad jus ir nebantdot, nes rasote aibes priezasciu kad to nedaryti, kad pateisinti save, kodel iki siol jus dar verdate, tam katile. Niekas nesako, kad atsiriboti, palikti praeiti praeciai yra lengva, bet stengtis gyventi sia diena, ziurint i ateiti tiesiog butina, jei nenori, kad praeitis itakotu tavo busima gyvenima.
</p></div></blockquote><p></p><p>Aš kaip ir nepuoselėju tyčia tų emocijų, nežinau, jos tiesiog atrodo yra, o aš bandau jas sunaikinti arba išjungti galvojimą. Gal tai savaime praeis per laiką? Nors kartais, taip turiu prisipažinti, kad man norisi "pagalvoit", pasikankinti, jau gal įpročiu tapo. Man norisi būti liūdnai... Negaliu paaiškinti. Jeigu anksčiau būdavo - užgroja kokia gera muzika, kur šokt norisi - aš galėdavau pasigarsinti ją ant viso buto, pradėti sau viena šokti, ir įsivaizduoti - kad va, išgyvensiu aš ir bet tavęs, gyvenimas puikus. Nežinau, dabar taip nebėra. Nebegirdžiu tų gerų muzikų, man kažkokia tuštuma.
</p><p>Tai nėra vien berno ne berno, vyro praradimas, man tai kažkaip ir artimas žmogus buvo, draugas. Kuris dar ir žadėjo, kad aš jo niekada neprarasiu. Ir jis dingo su visam. Iškeliavo pas kitą. Neberandu sau vietos... Nebegaliu į jį kreiptis. Turiu susikurti savo gyvenimą iš naujo. Išrauti paskutines viltis, kurios dar buvo. Ir dar tenka pripažinti, turiu tokio kvailumo minčių - kaip - o gal jie išsiskirs? biggrin.gif Dieve... suprantu, kad absurdas. Bet kažkokia beprotė manyje įsėdo, kuri kartais (labai retai), net pradeda kurti jo susigrąžinimo planus... unsure.gif
</p>


Trumpa laiko tarpa gedeti yra normalu. Ir nieko dirbtinaid aryti nereikia.
Paleidimas gi yra tame, kad galvojant apie zmogu jis jau eturi stipriai jus itakojanciu galiu. O va galias suteikiat jus pati.

Po zkyrybu man padejo susigyventi su savimi pacia darbas. Kaip tik anuomet pradejau kurti savo versla. Buvau taip pavargus kad net neturejau laiko apie vyra jegu ka galvoti.

Nezinau, kas jums labiau tiktu, bet uzsiimkite kokia nors savo sirdziaimiela veikla. Tarkim pradekite intensyviai mokytis kokia kalba, ar darbo paieskas, kur butu galimybe jums daryti karjera. Juk daro pakeitimas, numato ir naujas pazintis, kas zino, o gal... Kaip ir kursuose, studijose jus rasite zmones padesiancius jums atsiriboti, rasti gyvenimo pilnatve.
Atsakyti
#212

Aš tiesiog nesuprantu, kodėl mes turėjo tiek išsipykti dėl to, tiek įsisukti į tokią krizę, tiek sugadinti santykius, kodėl turėjau tiek išsiverkt ir išsikankint trokšdama su juo vaikų ir pan.- jei jis viskam buvo pasiruošęs ir norėjo... Kam viso to košmaro reikėjo? Būtume tiesiog susituokę, nebūtų buvusios visos šitos krizės santykiuose ir išsiskyrimo.

Aišku jiems lengva dabar meilę gliaudyt, kai jai net neteko matyt užuominos numest "gal laikas čia kažkaip rimčiau"... aišku ir man lengva buvo skraidyt pirmuosius metus nerūpestingai.

Tokia beprasmybė.

Brekcija - tie buve santykiai yra lavonelis, ji reiketu uzkasti, o tu vis kapstai kapstai.. ir su sitom savo mintim kenki sau, stenkis jas valdyti, arba jos valdys tave :) 

Atsakyti
#213
Manau, kad esme ne buvusiuose santykiuose, o tame, kad jums reikia buti emociskai susieta su kazkuo. Kai ilga laikat esat su zmogumi, po to nebemokat buti tik su savimi pacia, todel ir laikotes isikibusi net ne buvusio vyro, o santykiu ilgesio.
Su buvusiu vyru tai visiskai nesusije 4u.gif
Atsakyti
#214
QUOTE(brekcija @ 2018 01 08, 15:20)
<p>Aš tiesiog nesuprantu, kodėl mes turėjo tiek išsipykti dėl to, tiek įsisukti į tokią krizę, tiek sugadinti santykius, kodėl turėjau tiek išsiverkt ir išsikankint trokšdama su juo vaikų ir pan.- jei jis viskam buvo pasiruošęs ir norėjo... Kam viso to košmaro reikėjo? Būtume tiesiog susituokę, nebūtų buvusios visos šitos krizės santykiuose ir išsiskyrimo.
</p><p>Aišku jiems lengva dabar meilę gliaudyt, kai jai net neteko matyt užuominos numest "gal laikas čia kažkaip rimčiau"... aišku ir man lengva buvo skraidyt pirmuosius metus nerūpestingai.
</p><p>Tokia beprasmybė.
</p>


Dazniai kartoju "Koks skirtumas kokiais keliais einama link Dievo, svarbu gi galinis rezultatas - Dievas".
Cia panasiai. Tik Dievo paieskos yra asmeninis zmogaus polekis, reikalas. O santuokai reikia dvieju. Tiesiog skirtingai buvo judoma link santuokos poreikio. Jus tam greiciau pribrendote, jusu buves vyriskis pribrendo tik tuomet kai prarado jus.

Jaunystes geris ir blogis. GEris - kad gyvenimas pries akis, blogis - kad gyvenimiskos patirties trukumas pakisa koja.

Siuo metu jus susikoncentravusi ties praeitimi, ten yra jusu laime, visos viltys, artimas, mylimas zmogus, svajos apie vaika...

Bet jus turite suvokti, kad butent gyvenimas tais jaunatviskos meiles lukesciais jums trukdo kurti ateiti. Kur galimai jus laukia dar geresne ateitis nei buvo, protingas, jus suprantantis, mylintis vyras, busimas judvieju vaikelis. Patikekite manimi, jusu busimus santikius itakos praeityje ismoktos pamokos, tai nera blogai, jus tapote zymiai brandesne, jus jau sugebesite atskirti jaunatviska nuo brandzios meiles, kuri ir bus puikiu pagrindu busimai jusu seimai kurti. Jaunatviska meile tuo ir skiraisi nuobrandzios, kad ji paremta daugiau iliuziju, vilciu, brandi gi meile daugiau susijusi su protavimu, kai priimi zmogu su jo minusais, nera poreikio jo idealizuoti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 08 sausio 2018 - 16:01
#215
QUOTE(cambala @ 2018 01 08, 15:47)

Jei vyras pakelia ranka pries moteri ir moteris normali - ji iskart ji palieka.



turiu spravke, kad nesu vyras, tai taisykle kaip ir negalioja.
Jus net nesuvoksit tokios situacijos, nes prisirisat prie stereotipu. O cia viskas kitkuo grista.
Vyrai kai musasi, tai moterys nesuvokia del ko ir ju bijo, o kai dvi moterys musasi, tai jos zino del ko kita taip elgiasi, nes tycia provokavo. Tai skirtis po to yra elementariai kvaila.

Jau geriau nagrinekit koki viesai spaudoje aptarta sajunga, sakysim Einikis su zmona. Gal irgi istikimybes pavyzdys? Nzn...

As skaitau Brekcija ir man kyla baime, nes labai jau man viskas panasu i patirti su ex drauge. Istikimybe meile iki mirties grazu, bet prisiminkit kokius bojevikus, kur du kovotojus uzdaro i narva ir pasako - gyvas is cia turi iseiti tik vienas. Ten irgi iki mirties... Nes gyvent jie kartu NEGALI.

Todel planai santykiu iki mirties turi eiti drauge su planais sukurti normalu gyvenima. Vien uzdaryti i narva... geleziniu grotu ar SANTUOKOS, problemu deja neisprendzia o tik paastrina
Atsakyti
#216
QUOTE(IDOMUCIA @ 2018 01 08, 16:02)
turiu spravke, kad nesu vyras, tai taisykle kaip ir negalioja.
Jus net nesuvoksit tokios situacijos, nes prisirisat prie stereotipu. O cia viskas kitkuo grista.
Vyrai kai musasi, tai moterys nesuvokia del ko ir ju bijo, o kai dvi moterys musasi, tai jos zino del ko kita taip elgiasi, nes tycia provokavo. Tai skirtis po to yra elementariai kvaila.

Jau geriau nagrinekit koki viesai spaudoje aptarta sajunga, sakysim Einikis su zmona. Gal irgi istikimybes pavyzdys? Nzn...

As skaitau Brekcija ir man kyla baime, nes labai jau man viskas panasu i patirti su ex drauge. Istikimybe meile iki mirties grazu, bet prisiminkit kokius bojevikus, kur du kovotojus uzdaro i narva ir pasako - gyvas is cia turi iseiti tik vienas. Ten irgi iki mirties... Nes gyvent jie kartu NEGALI.

Todel planai santykiu iki mirties turi eiti drauge su planais sukurti normalu gyvenima. Vien uzdaryti i narva... geleziniu grotu ar SANTUOKOS, problemu deja neisprendzia o tik paastrina

As tikrai nenoriu jusu izeisti, bet jau toks jausmas jus paskaicius, kad eiles moteru stoveju eilese, kad tik istejeti uz jusu. Man va sitas neikaip nera suvokiama.
Kas ta "spravke". Daleiskim gyvena lesbieciu arba geju pora ir musasi tarpusavyje, verkia, skiriasi, taikosi...Kuriu galu, jei galima atrasti toki partneri su kuriuo nereiks verkti arba mustis?

Saltu protu ziurint i brekcijos situacija - tai nei vienas nei kitas ten nebuvo blogas ar blogesnis. Tiesiog kazkam buvo taip patogu gyvent, kazkas tikejosi daugiau. Vienas gaila merginos metu ir laiko. Bet tai nebuvo puseles.
Atsakyti