Priklausomybė nuo Ex

Jei jau apie tai vel pasisuko...
Ex drauges mane su vedybomis labai nespaude, nes tuo metu jau turejau visus dokumentus keitimo operacijai, tai ilgai nesukramte kaip jos atrodys tokioje sviesoje. Bet ir tai butu nepadeje... nes ant galo pradejo spausti. Net tuo galima spekuliuot... Kas neturi, tai spekuliuoja mokslu matom...

O del to kas kaip atrodo neatrodo. Tai...

visiems vieni i kitus nusispjaut. Kol vaistai nepakeite isvaizdos, tai niekam niekas nerupejo, o jau kai pradejo isvaizda badyti akis ir kai nepazistami jau pradejo ziuret kaip i boba, tai susirupino, kad jiems cia gaunasi kazkoks nepatogumas laikytis savo isitikinimu.

Bet jau velokai susigrizbo. Netikiu zmoniu geranoriskumu. Ismokau viskuo spekuliuot ir panaudot pagal situacija.
Dabar ka beteigs, pasinaudoju sau naudingai.
Kai naudinga - rodau vyriskus dokumentus, kai naudinga kitkas rodau dokumentus(mato tikri), kad nesu vyras (jur ir rodyti nereikia visi turi akis)
Kai naudinga - primenu, kad esu UK resident, kai naudinga kitkas - primenu, kad turiu LT pasa ir ten daug laiko gyvenu.

Net del tu skirybu... kai noriu paliudet - gaila visko kas zuvo, kas buvo brangu, o kai uzeina pyktis - dziaugiuosi, kad ta kale viska sugriove ir man atpuole atsakomybe ir priklausomybe.

Reikia gyvenime ismokti naudotis tuo ka gyvenimas suteikia, kartais suteeikia gal ne visai tinkamus dalykus, bet vis tiek jais galima pasinaudot.
Vis tiek esame vvieni, ir reikia buti stipriems, nes kiti neatjaus o tik pasijuoks.

panasu, kad autorei reikia ismokti pasidziuagti tuo, ka gyvenimas jai suteeike. Tik tada atsiras galimybiu kitkam.

Sakysim autorei truksta zmogaus kuris pabutu salia, apsikabintu.
Na ir kam tai rupi?

Man irgi truko, nieko nenorejau, bet jei tokiu pagrindu ieskociau kokios merginos tai butu rezultatas nulis.
Todel koncentravausi, ka galu kitam zmogui suteikti, o ne ka noriu gauti.
Kai gali suteikti, atsiranda pagrindas, kad kitas kazka jau bus suintersuotas duoti atgal.

Ar sakysim zmogus badauja, kam tai idomu? Tas zmogus turi koncentruotis i tai ka jis gali suteeikti kazkam, sakysim dirbti. Tada gaus alga ir ispres alkio problema.

Taigi autores problema, ka ji gali suteikti kitam, ka galejo suteikti kitam, nes tik tada kitas zmogus suinteresuotas duoti kazka atgal.

Arba galima laaukti kito, kol jis susiras ir taip pat eelgsis, tada reikes atsakyt

Turbūt tą ir turėjau omenyje, kai kalbėjau apie savo savanaudiškumą. Pastarosiomis dienomis tą ir galvoju - kad turiu išmokti santykiuose duoti, ne vien imti, ar norėti, kad man kas suteiks "viso gyvenimo laimę"... Egoistė aš.

Idomucia, man atrodo, kad jūs labai buvot įskaudintas, ir dar tebeskauda, ir neatleidot - iš čia visas pyktis ant visų, ir savęs mobilizavimas prisitaikant prie visų be išimties situacijų (čia kur kalbat UK/LT, mot/vyr - kaip kam reikia). Atrodo, kad jaustumėtes taip, lyg turit visas kortas ir kozirius - kam ko be prireiks prie jūsų prikibti, ar "pulti" jus, jūs pasiruošęs gynybai. Nes tiesiog kažkada buvot stipriai sužeistas, antrąkart turbūt neatlaikytumėt... Na man taip skamba ir atrodo iš to ką rašot.

Man taip pat yra su naujų santykių kūrimu. Visiškas užsiblokavimas. Net nenoriu apie tai pagalvoti. Bjauriausi tik, kad emociškai jaučiuosi apsileidusi, vieniša, hormonai matyt siaučia. Kartais pagalvoju, kad norėčiau, kad man būtų kokie 23-eji, tikrai būtų dzin vyrų paieškos. Gyvenčiau tiesiog šiaip, sava eiga...nesirūpinčiau tyčinėm paieškom ir būtinu skubėjimu "spėti" pagal biologiją...

 

Racionalioji mano dalis taip ir sako daryti - tiesiog gyvenk.

Brekcija, mieloji, patikėk praeis šitas skausmas. Tokie dalykai praeina, tikrai. Nors, kai tai vyksta, atrodo tęsis amžinai. Aš prieš 7 metus turėjau tokią situaciją. Gyvenau Prancūzijoj ir buvau labai įsimylėjus vieną vyrą. Galima sakyti dievinau jį, koks jis man tobulas ir nuostabus atrodė. Buvau labai jauna, mažai gyvenimiškos patirties, mažai draugysčių ir romanų buvau turėjus, galvojau daugiau kito tokio ypatingo tikrai nebus. Deja, mūsų draugystė baigėsi dėl jo iniciatyvos. Ilgai dar depresavau, skaudėjo ir emociškai, ir fiziškai, bet su laiku atėju nauji žmonės į gyvenimą, keitėsi apinkybės ir visą tą širdgėlą kaip vandeniu kas nuplovė. Ėjo ir praėjo. Tam, žinoma, reikia laiko, tačiau tai tikrai neamžina. Tik neleisk pati sau skęsti liūdesy, vyk liūdnas mintis, koncentruokis į kažką naujo. Jei yra galimybės, pakeliauk, kelionės labai prablaško, naujų vėjų į gyvenimą atpučia. Viskas susitvarkys ir ateis kitas žmogus. Tas, kuris tave iš tikro mylės.

Ka cia atleisi ir atsipalaiduosi.
Net forume vis kazkuri naguciais ar dantukais patikrina, gall mano oda nepakankamai stora ir bus galima ikasti ar idreksti.

Yra daugiau variantu, nei karstligiski desperatiskai veiksmai versus tiesiog gyvenimas.
Reikia kombinuoti. Taip reikia pasijausti gyvenime savo vietoje, be to reikia bendraut su ivairiais zmonemis, sakysim, jusu atveju, su vyrais, tiesiog kuo daugiau bendravimo su kuo didesniu ratu asmenu.

Tai yra - tiesiog gyvent, bet ne belia kaip, o taip, kad butu didesne galimybes tikslams igyvendinti

Ubuntu, aš čia kažkur jau buvau rašiusi "pasiaiškinimą" dėl tų vaikų norų ir "darymų" situacijos reiktų paieškoti, tai tiesiog matyt nebesiplėsiu iš naujo... Ten berods netgi būtent tavo klausimas apie tai buvo, tikrai atsakiau ;)

Dėl to mano silpnumo - galbūt, aš nežinau. Yra sakančių, kad aš silpna, yra sakančių, kad esu stipri ir valinga, užsispyrusi ir atkakli... Tai nežinau, ką pasakyti. Nežinau ir ta depresija - čia irgi visokių vertinimų yra - gal tai egoizmo liga, kai negaunu, ko TU norėjai ir jautiesi nuskriaustas gyvenimo. Gal tai stipriųjų liga, kai nes matai, kad dvasinės vertybės pasaulyje ne visada galioja, ir per daug giliai tai išgyveni.

Dėl to manęs "glostymo" - man kažkodėl asmeniškai labiau veikia tokie nuoširdūs ir dvasingi, konstruktyvūs pasiaiškinimai, kaip kad given444, ar gervuoginės, ar dar kai kurių dalyvių. Taip, kai gaunu tokį antausį realybės (kaip kad "durne, tu peikėkis, nosį aukštyn, negaišk laiko, 3 metai...") - irgi aišku susipurtau, bet tada dar labiau save "užėdu". Aš ir taip linkusi save "ėsti" kaltinti, analizuoti.

Todėl man atrodo, kad aš labiau galiu įsiklausyti į žmones, kurie gražiai, nuoširdžiai pasidalina savo patirtimi, bet tuo pačiu įpina konstruktyvių paskatinimų. Man iš tiesų patiko given444 paskutinis komentaras, kuriam padėkojau - jame yra ir paguodos, bet ir protingų "paprotinimų". Realios situacijos vertinimas - kad yra skausmas, tai ir pripažink jį.

Na aš pavyzdžiui net vienos psichologės atsisakiau - nes ji būtent gana agresyviai mane purtė ir statė į realybę, aš pradėjau nuo jos gūžtis ir nebegalėti atvirai kalbėti apie savo pojūčius. Užsidariau. Išėjau pas kitą, taip, ir ji man pasako - kad fantazuoju, bet kažkaip bent nesijaučiu smerkiama dėl to, ką jaučiu.

del to purtymo ir statymo i realybe - viskas tik is noro padeti iseiti is dabartines situacijos su maziausiais nuostoliais aisku, prie kiekvieno zmogaus yra skirtingi priejimo budai, as kaip tik isejau is tokios psichologes, kuri ten per svelniai, ciucavo, lingavo. nes man gaila skirti savo laika ir energija ten, kur nera jokios vilties ir perspektyvos.

o tokiu zmoniu, kurie taip ir nesugeba neatsigauti, atleisti ar uzmirsti skyrybu visa likusi gyvenima, gaila man - koks ju gyvenimas turetu buti nykus, jeigu idomiausias dalykas jiems yra nesiotis mirusius santykius. 

Man gaila ne santuokos, o laiko toje santuokoje. Tas laikas tai kaip zuves gyvenimas, kuri nemalonu prisiminti ir net negali prisimint gyvenant su kitu zmogumi. Taip gaunasi, kad tiek metu darei kazka slykstaus, del ko geda ir ka turi slepti nuo kitu.
Kaaip gali neeprisiminti praeities? Prisiminti normaliai neimanoma, cia kaip bjaurus randas, kuri reikia slepti ir vis prisiminti, kad niekas nepamatytu.
Ir su tuo tenka gyvent likusi gyvenima




Emociniu technologiju terminas. Kiek sugebesi kitame ta jausma sukurti, toks bus ir "is tikro"

Kai jis pastos ir pagimdys vaika, tada jis bus moteris.
Papildyta:

Chrienavos jūs psichologės, kurios brekcijoje pamate stipria asmenybe.

Cia yra 'pūskite mane, pūskite' atvejis. Tokiu charakteriu mamkose šakėmis gali mėžti.

Man gaila ne santuokos, o laiko toje santuokoje. Tas laikas tai kaip zuves gyvenimas, kuri nemalonu prisiminti ir net negali prisimint gyvenant su kitu zmogumi. Taip gaunasi, kad tiek metu darei kazka slykstaus, del ko geda ir ka turi slepti nuo kitu.
Kaaip gali neeprisiminti praeities? Prisiminti normaliai neimanoma, cia kaip bjaurus randas, kuri reikia slepti ir vis prisiminti, kad niekas nepamatytu.
Ir su tuo tenka gyvent likusi gyvenima



Emociniu technologiju terminas. Kiek sugebesi kitame ta jausma sukurti, toks bus ir "is tikro"

Emociniu technologiju terminas. Kiek sugebesi kitame ta jausma sukurti, toks bus ir "is tikro"  WTF?  

prisiminti praeiti ir nebuti pasveikus del skyrybu yra du visiskai skirtingi dalykai, ir nereikia ju maisyti. 

Kai jis pastos ir pagimdys vaika, tada jis bus moteris.
Papildyta:
Chrienavos jūs psichologės, kurios brekcijoje pamate stipria asmenybe.

Cia yra 'pūskite mane, pūskite' atvejis. Tokiu charakteriu mamkose šakėmis gali mėžti.

Burbanti - stiprios asmenybes neparodo ir bandymai kitus apvemti isvis, bepigu vaidinti stipru salia paluzusio zmogaus. 

Tada MB irgi ne moteris.

Kvailiausia yra tai, kad masines info priemones itikina, kad kazkas "svajoja" buti moterimis.

Kazkaip pusei zmonijos ta laime nuskilo, bet kad dauguma laimingos tai nepasakyciau.
Viskas ne taip jau paprasta

Vajazau...diedas nebirbins...nugi tik eiti ir pasiskandinti belieka...
Papildyta:

Tai tavo moteris ir menesinems neserga?