Jis vyresnis 15 metų

Laba diena, rašau norėdama išgirsti kitų moterų  nuomonę, kurios gyvena su vyresniu vyru ar bent jau prisidėjo prie jo skyrybų. Situacija tokia, jis vyresnis 14 metų,vadinikime jį DRAUGU, buvome gerais draugais, kartu dalinomės džiaugsmais patarinėjome vienas kitam dėl situacijų šeimose ir pan.(Pati turiu vyrą). Taip susiklostė, kad jau metus laiko jis tikrai nesutarė su savo žmona (nors apie jos nepagarbą jam ir apie neištikimybę buvo jau pasakojęs ir prieš 6 metus). Jis tikrai nuostabus žmogus, rūpestingas tėvas ir vyras, viską daręs dėl šeimos.

Taip gavosi, kad patariau jam skirtis ir nebekentėti, turėjo sveikatos problemų, padėjau vėl gi aš (žmonai tai buvo neįdomu).

Taip išsirituliavo, kad jis išėjo gyventi kitur, paliko žmonai namus ir išėjo...

Kadangi jis buvo mano ir vyro draugas, padėjome jam kartu, kviesdavome į šventes, renginius, kad nebūtų vienas namuose ir visai neįniktų į depresiją... viskas taip ir tesėsi, mano vyras nėra iškalbus, todėl išsipasakoti jis skambindavo man. Kalbėtis pradėjome kiekvieną dieną, susirašinėdavome. Iš pradžių tai buvo palaikymas, vėliau įprotis...

 dar po kelių mėnesių užsimezgė romanas. Jis nutarė skirtis, gražiuoju susitarti su žmona nesigavo - prasidėjo teismai, nulaužtas jo socialinis tinklas, perskaitytos mūsų žinutės. Sulaukiau įvairių teroro aktų iš jo buvusios žmonos.

Teismai vis dar tęsiasi iš jo bandoma atimti viskas. Aš kuo galiu stengiuosi padėti ne tik morališkai, bet ir finansiškai.

Šiuo metu nežinau ką daryti, noriu palikti vyrą, tačiau vos užsiminus apie skyrybas jis bėga nuo šios temos. DRAUGAS beprotiškai man geras, su niekuo taip nesijaučiu ir nemanau, kad kada pasijusiu. Esu savarankiška išlaikau ne tik save, bet šiuo metu daug padedu ir jam.

Bet negaliu gyventi tokio dvigubo gyvenimo. Vyras pripratęs, kad manęs nebūna namuose, visada daug dirbdavau( tikriausiai dėl to ir nieko neįtaria) o laisvu metu visada būnu su DRAUGU.

Visa tai tęsiasi jau metai laiko. Ką daryti? Ar verta mąstyti apie šeimą su vyresniu? Man 30, jam 45? Aš su vyru vaikų nesusilaukiau...

Pasitaiko ir tokių situacijų. Išsiskyrė juk ne dėl jūsų. Jei nebemylite savo vyro, nebenorite būti su juo - skirkitės. Taip bus sąžininga. Tik kiek vertas tas jūsų draugas pagarbos, jei įlindo į svetimą šeimą? Ko, jo akyse būsite verta jūs, jei taip paprasta į tą šeimą įlįsti. Bet, oh well, gyvenime visko pasitaiko. Skirkitės. Niekas nežino, gal kaip tik su tuo draugu jūs būsite laiminga.

Kas čia jau tokio šlykštaus?Kebli gyvenimiška situacija, kuri gali visiems pasitaikyti.

As irgi nemanau, kad slykstu. Bet nemanau, kad tokios situacijos pasitaiko. Nepasitaike cia niekas, o du zmones padare sprendima pradeti romana. Ne netycia gavosi. 

Del seimu kurias turit diskutuot negaliu, nes nei as nei mano draugas nesam vede, taciau planuojam savo vestuves. Maniskis 23 metais vyresnis, uzsienietis, airis. Kai susipazinom galvojau jam 40 ir ne daugiau! Kai suzinojau jo tikruosius metus, 50, buvo lengvas sokas, bet jausmai jau buvo isivaziave. Kadaise jis buvo profesionalus regbio zaidejas, visas sulauzytas ir tie skausmai ji vejiasi, jis praso manes gerai pagalvot kas bus dar po desimt metu, nes o gi visko gali nutikt. Daug galvojau, masciau tariausi su kitais. Tada ji palikau... Susiradau kita, 7 metais vyresni lietuvi. Su juo tepraleidau 4menesius ir suvokus jog metai yra tik skaicius grizau pas savo meile. Nes... Niekada nebuvau sutikusi vyro kuris mane priimtu tokia kokia esu, kuris moketu isklausyt, patart ir svarbiausia prajuokint! Seksas su juo tikra palaima, laisvalaikis, pokalbiai tokie tikri ir apie viska. Su juo atsiskleidziau kaip asmenybe, ko niekada nepatyriau su kitu, ar net geriausia drauge. Jam pirmam isdrisau papasakot savo skaudzia patirti ir sulaukiau ne kazkokio kreivo zvilgsnio o didziulio palaikymo. Taigi mano patirtis tokia. Aisku jis atrodo puikiai ir yra daug veiklesnis nei as. Kiek zmoniu tiek nuomoniu, metu skirtumas cia ne prie ko. Beje zinau nemazai 30+ meciu pilvotu, neambicingu ir dejuojanciu apie ligas bei bloga gyvenima. Drauge va viena neseniai paliko

Nepriklausoma, manau tu isitaisysi alfonsa. Nera normalu kad 45m vyrui finansiskai padeda 30mete meiluze. Jis ka, bedarbis? 

O ju skyrybos tai ne del taves gi ivyko, nesuprantu kodel turi jausti kalte del to. Manau turetum pristabdyt jam bent materialine parama ir nepult su juo gyvent, kol nesusitvarkys teisiskai savo santuokos

amziaus skirtumas man cia neatrodo nei drastiskas, nei lb didelis. Matau kad kitos problemos tikrai rimtesnes