Tokių labai stiprių - nelabai. Bet mano vyras, tarkim, nemoka į tolimesnę ateitį planuotis. Jo užmojai būna dideli. Kaip pavyzdį, tarkim, jis tėviškėj nori tą, aną daryt, pakeist, sumeistraut. Aš jį apgesinu, kad nespėsim, nes yra būtinieji darbai, kaip kad stogo apvadus naujus pritvirtint, rūsiui naujas kopėčias padaryt. Na tokių, kurių tikrai reikia čia ir dabar, nes bus šakės. O ten pirtys visokios, pavėsinės tegul palaukia tada, kai nebus tokių svarbių, griūvančių darbų. O jam atrodo, kad spės viską. O ką galėti spėti, kai atvažiuoji tik savaitgaliui. Ir daraisi pats. Na čia kaip pavyzdį daviau aš tik.
Pešiojat, padažot cheminiai antakius?
Šiandien per pietus eisiu, kad tai padarytų. Bus kokioms 3 savaitėms ramu.