Sveikos, prieš metus laiko užsirašiau į odontologijos kliniką, nes norėjau "pilnai" susitaisyti visus dantis. Užsirašiau pas vieną odontologą, kuris buvo labai išgirtas mano pažįstamų. Tad prasidėjo ilgas gydymas. Iš pirmo įspūdžio manasis odontologas manęs nelabai sužavėjo, bet žinojau, kad yra geras savo srities specialistas, tad į nieką kitą nekreipiau dėmesio. Jau praėjo beveik metai laiko kaip gydausi pas jį. Gydymas užsitęsė, nes pas jį labai didelės eilės, tad pas jį lankausi kas 2-3sav. Kažkur praėjus pusmečiui jis labai pasikeitė, vis maloniau ir daugiau pradėjo bendrauti (pradžioje jis pasakydavo tik ką darys ir užrašydavo kitam kartui) pradėjo domėtis ką aš veikiu, nes prašydavau, kad užrašytų penktadieniais ir į darbo pabaigą, nes anksčiau nespėdavau grįžti iš darbo. Kiek pastebėjau jis yra visiškas darboholikas, nes dirbdavo ilgiausiai ir priimdavo klientus po darbo valandų. Tas man patiko, nes man nereikėdavo išsiprašyti iš darbo. Ir vieną penktadienį jis ilgiau užlaikė mane, nes tą dieną buvau paskutinė jo klientė. Buvo vakaras ir jis pasisiūlė mane parvežti namo (į tėvų namus, nes tame mieste tėvai mano gyvena). Kažkaip sutikau (nors man tai nebūdinga). Važiuodami labai smagiai pasikalbėjome ir visai kitokį jį pamačiaušypsena Kaip linksmą, nuoširdų ir labai fainą draugąšypsena Kitą dieną netikėtai sulaukiau jo skambučio, labai nustebau. Pasidomėjo kaip grįžau į savo miestą, nes tą dieną labai blogos oro sąlygos buvo. Ir nuo tos dienos karts nuo karto vis sulaukdavau jo sms ar skambučių. Po dar vieno vizito, jis pakvietė mane savaitgalį į miestą. Labai smagiai praleidome dieną, tikrai jis labai mane sužavėjo ir gera man būti su juo. Kovo 8 proga gavau 50 tulpių nuo jo, tai visai kažkoks šokas buvošypsena Suprantu, kad aš jam patinku, bet kažkaip nesmagu man dabar eiti pas jį į kabinetą, kažkokie dviprasmiški jausmai apėmę. Iš vienos pusės labai noriu jį pamatyti, pabendrauti, o iš kitos kažkas lyg stabdo. Gal vertėtų palaukti kol baigsiu gydymą ir tada bendrauti su juo. Nes dabar vėl penktadienį važiuoju pas jį, tai jau nuo dabar neramu darosi... Gal kuri buvot panašioj situacijoj? Gal galit savo nuomonę išsakyt ką jūs darytumėte mano vietoje?
kaip miela ir gražu, bet irgi palaukčiau, kol gydymas baigsis, gal jis čia specialiai jį užtempinėja. o šiaip na gal ir romantiška tokia istorija, bet aš tai kažkaip gal keistokai jausčiausi tokioj situacijoj. .. geriau pabaikite gydymą, o tada žiūrėkit kaip bendrausis
As ziuriu zmones gyvenime neturi ka veikti, tik kuriasi sau problemas, o paskui didvyriskai sprendzia. Nu ir kur sioje istorijoje problema, kam laukti tu dantu sutaisymo pabaigos?? ka cia vienintelis dantistas sioje zemeje likes??? Ir ko bijot, susipyksit nebetaisys???? dantistu daug, o geru vyru mazai, jei mergina, jei patinka jums nu tai ir draugaukit, meginkit, nepatiks issiskirsit susirasit kita daintista, neturetu buti sudetinga 
