Aciu atrodo viska blaiviu protu suvokiu, pagarbos senai nebelike, as kaip skuduriukas vis norejau taikos, o isprovokuot barni galejo bet koks mano blogas atsakymas.. Pripratau but zeminama ir galvot, kad pati kalta esu del visko.. Tik silpnumo akimirkom nezinau ar jo, ar tos idealizuotos meiles truksta
Kada nors dziaugsites,kad sitie santykiai nutruko.Pazadu.
Pirmiausia padarykite tai kas nuo jusu vienos priklauso. Galima atsisesti ir pagalvoti - teisingai suprasti situacija. Problemas, galimybes, verte ir t.t.
Jei jus nezinot kas nutiko, tai nei vienas jusu nieko nepakeis. Tik dar daugiau sugadinti bus santykiai.
Visu pirma reikia sekti situacija, kas buna pradzioje, kas veliau, kas dabar.
Tas priklauso tik nuo jusu. Sugebejimas suvokti realybe.
Lygiai kaip mano teisingas santykiu kokybes su antra puse suvokimas priklauso tik nuo manes. Na taip, kitas zmogus gali kazko nesakyti, bet tai tada galima kitais budais suzinot. Atskiriu suvokima nuo galimybiu. Neturint supratimo, kas tarp jusu yra - praktiskai neimanoma ka pakeisti, cia kaip sugedus automobiliui nezinai ar uztenka 5 minuciu ji pataisyti ar jau kapec, reikia vezti i metalo supirktuve.
Gaila beprasmiskai taisyti nepataisoma ir gaila ismesti nevaziuojanti tik del smukmenos. Kol kas neimanoma suprasti kas ten yra pas jus iskyrus neaisku nepasitenkinima neaisku kuo.
Jei nei vienas is jusu neismoks protingai santykiu bukles suvokti, tai belieka tikrai arba skirtis arba ieskoti kokio specialisto (jie lupa daug). Todel manau, kad tokiu sugebejimu isigijimas yra nauda jums.
Santykiu tvarkymas vienai nera joks saves zeminimas, tai aisku sunkiau, bet tai asmenybe lavina ir suteikia jegos. Zmogus sugebantis atskirti daiktu ir reiskiniu verte - mato ka daryti ar verta daryti. Sakysim cia teko diskutuoti apie santykiu tvarkyma ir nei vienai forrumietei nekyla mintis, kad as save zeminu. Greiciau visiskai atvirksciai...
Psichologines emocines zinios yra didele jega
Jūs ne viena, jūs pas tėvus, turite juos

Na ir sulyginot! Tevai tai visai kas kita. Is kitos operos.
Dar galima sakyti, kad darbe yra virsininkas ir bendradarbiai irgi vienisumo neturi buti. Bet darbas yra darbas...
Suprantu, kad turiu ir dziaugiuosi, bet nuo to nei maziau skauda, nei mazesne nevykele nesijauciu.. Atrodo bandau save guost, kad jam ten likus sunkiau, kur viskas primena bendra gyvenima, o gal kaip tik lengva. Sunku nuspet, kas zmogaus galvoje. Paskutiniu metu atrode nebepazistu to zmogaus, is paskutiniu stengiausi gaivint santykius, bet vis atsimusdavau i uola, po ko ir as suisterikuodavau, tada zmogus gaudavo proga pasakyt:va tu tokia pati.. Galvoj viskas nebetelpa.
Nu kas netelpa? Gražioje formoje jus varė iš savo gyvenimo, jūs neišėjot, tai sukeldavo konfliktus

Nenustebčiau, kad tuoj sužinosite (po kokių pusės metų, ne ilgiau), kad veda kitą

Pasiruoškite

Suprantu, kad turiu ir dziaugiuosi, bet nuo to nei maziau skauda, nei mazesne nevykele nesijauciu.. Atrodo bandau save guost, kad jam ten likus sunkiau, kur viskas primena bendra gyvenima, o gal kaip tik lengva. Sunku nuspet, kas zmogaus galvoje. Paskutiniu metu atrode nebepazistu to zmogaus, is paskutiniu stengiausi gaivint santykius, bet vis atsimusdavau i uola, po ko ir as suisterikuodavau, tada zmogus gaudavo proga pasakyt:va tu tokia pati.. Galvoj viskas nebetelpa.
ir kad taip nesijausti, renkates savigrauza, guodima saves ir pakibima ties mintimi, kad tuoj jis paskambins ar atvaziuos ir viskas bus kitaip, taika. Jus ji pazistate, bet norite matyti, tokiu kokiu norite, kad jis butu. Susikurete personaza, kuris nepateisina jusu lukesciu. Kas jo galvoje ir taip aisku, jam gera, kad jusu nera salia, o jus laukiate, kad jam bus blogai, kad jusu nera.
Niekas jusu santykiuose nei geras, nei blogas. Tiesiog jums kartu nepakeliui.
Karma gal ir ziaurus reikalas, bet jos niekas neatkeis, ji yra atidirbama.
Aciu
atrodo viska blaiviu protu suvokiu, pagarbos senai nebelike, as kaip skuduriukas vis norejau taikos, o isprovokuot barni galejo bet koks mano blogas atsakymas.. Pripratau but zeminama ir galvot, kad pati kalta esu del visko.. Tik silpnumo akimirkom nezinau ar jo, ar tos idealizuotos meiles truksta
Jusu santykiai buvo ryskiai toksiski. Ir zmones iklimpe i juos ne myli (kaip jums atrodo), o yra priklausomi nuo situ sado-mazo zaidimu.
Retai kada santykiuose vienas kaltas, tad jei jusu draugas kaltina tik jus, tai labai aiskiai rodo, kad jos nesubrendes ir egoistas.
O jums reikia ne pas ji vaziuoti kalbetis, o kelti savo savigarba, myleti save labiausiai uz viska pasaulyje. Dabar pagalvokite ka patartumete draugei isgirdusi panasia istorija?
Kol kas dar issiskyrimas sviezias, tad jums skauda ir skaudes. Tai neisvengiama. Nesitikekite, kad viskas susitvarkys per pora dienu, bet tikrai viena diena bus geriau ir net labai gerai.
As sita santykiu griuvima isnaudociau kaip galimybe tobuleti, grizti prie saves ir buti bei gyventi kaip jus norite. Stiprybes. Jei reikia kreipkites pagalbos i psichologus.
Jus cia man apie karma taikot? As uz kazma manot turiu kazkokias karmines skolas susimoket?
Taip guodziu save, kad va susipras, kad reikia manes.. Deja
Jokia cia ne karma. Arba jusu vaikyste sunki ir nemylejote saves dar pries sita vyra, arba sitie santykiai jus sugriove po truputi. Spjaukit i visas karmas, jusu dabartis ir ateitis jusu rankose, o ne kazkokios magijos ir mistikos.
Vaikyste mano tikrai grazi buvo, labai myleta augau, tevai is paskutiniuju kuo lengvesni gyvenima kure, gal kiek stokojau savarankiskumo, nes viskas ant lekstutes buvo padeta, bet visada save laikiau grazia, komunikabilia, protinga. Nesu as ir dabar kvaila, to neissimusiau bent jau, bet su savigarba darbo labai daug reiks, nes iki sito vyro, buvau gal net pasikelusi, man visi per prasti, su vienu neturiu ka kalbet, kitas per geras, trecias dar koks, pasirinkimu buvo tikrai.. O sutikus ji sulinko kojos, isylejau iki ausu, visa save atidaviau, taip pirmi musu gyvenimo kartu metai buvo istisa pasaka, veliau pradejom vienas kita est, ir taip isisuko karusele.