Įkraunama...
Įkraunama...

Išsiskyrimas

QUOTE(IDOMUCIA @ 2018 03 30, 17:51)
Ir busimam kakaliui? Dar vienas argumentas nesistengti buti vyru

Jei vaiku tevas nesugeba butu geru vyru, tai kas belieka smile.gif nei viena moteris nesiskirai su geru vyru, nu gal kokios isimtys, ypac, jei turi vaiku smile.gif O busta galima perasyti vaiku vardu. Arba vyras gali pasilikti su vaikais ir su bustu mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(kubaa @ 2018 03 30, 18:10)
Kas mane dar eda, tai tas issikraustymas, namai nei vieno, nei kito, lygiai as, lygiai jis galejo iseit. Nes jau kiek laiko, konfliktui kilus, kai daeidavom iki zodzio skiriames, sakau eik, nu eik. Aisku, as to ziauriai bijojau.. O paskutiniame konflikte, sako ok iseisiu, po kazkiek ten dienu. Miegojom atskiruose kambariuose paskutine nakti, tada ryte as susikroviau daiktus, nes isivaizdavau, kaip man sunku bus, jei tikrai iseis. Makalyne zodziu, bet siaip mano suvokimu, jei jau vyras nusprendzia, kad galas, jis ir iseina, o ne atvirksciai.. Nezinau, galbut klystu, gal jam tame name daug sudetingiau, kai visur dar kvapas mano. 

Man tai gana tipiska, kad per slifavimasi "skiriasi", nes tiek nervina, kad atrodo, nera iseities smile.gif.
Man susidaro ispudis, kad jausmai jusu poroje dar nenumire. O tokie konfliktai, kokius aprasote, pataisomi smile.gif

Atsakyti

Man tai gana tipiska, kad per slifavimasi "skiriasi", nes tiek nervina, kad atrodo, nera iseities smile.gif.
Man susidaro ispudis, kad jausmai jusu poroje dar nenumire. O tokie konfliktai, kokius aprasote, pataisomi smile.gif

Kad jausmai dar gyvi taip tikrai, abu ta pripazinom, kaip ir tai, kad tik meiles cia nebeuztenka.. Sunku dar ka susivokt realiai, nors jau kaip ir dvi savaites atskirai, kelios dienos po pokalbio vel mane stumtelejo i depresija.. Dabar va irgi guliu ir suku galva, ka darys savaitgali, ar vienas bus? Ar tusinsis? Ka kalbesim sekanti karta? Tokia klausimu grauzianti lavina. Ir puikiai suvokiu, kad tas man ne kiek nepadeda, nes realiai tas pokalbis, tai gali but tik pasakymas : ate, brangioji. Zodziu, maisalyne

Atsakyti
QUOTE(viesnia @ 2018 03 30, 19:13)
Man tai gana tipiska, kad per slifavimasi "skiriasi", nes tiek nervina, kad atrodo, nera iseities smile.gif.
Man susidaro ispudis, kad jausmai jusu poroje dar nenumire. O tokie konfliktai, kokius aprasote, pataisomi smile.gif

O man tai nenormalu.
Jei nenori iseiti, tai neiseini. O kai nori iseiti - iseini.
Jei zmogus mane paliko, tai nebera, ka taisyti. Jo jau nebera su manimi. Santykio jau nebera. Ir ne taip svarbu, jausmai dar gyvi, ar jau nebe.
Atsakyti
QUOTE(kin @ 2018 03 30, 19:25)
O man tai nenormalu.
Jei nenori iseiti, tai neiseini. O kai nori iseiti - iseini.
Jei zmogus mane paliko, tai nebera, ka taisyti. Jo jau nebera su manimi. Santykio jau nebera. Ir ne taip svarbu, jausmai dar gyvi, ar jau nebe.

O ar konkreciai tokioje situacijoje teko buti? Ar tik teoriskai svarstote?

Papildyta:
QUOTE(kubaa @ 2018 03 30, 19:17)
Kad jausmai dar gyvi taip tikrai, abu ta pripazinom, kaip ir tai, kad tik meiles cia nebeuztenka..

Siandien paaiskejo, kad pas jus aktualus distancijos klausimas. Tau reikia mazesnes, jam didesnes. Jis, matyt, "perkaista" nuo per trumpos distancijos. Lengviausia butu patarti distancija padidinti, bet tau tai bus sunku, reikes tvardyti savo jausmus. Todel nezinau, ka patarti... Gal kas nors protingiau pasisakys...

Atsakyti

O ar konkreciai tokioje situacijoje teko buti? Ar tik teoriskai svarstote?

Papildyta:
Siandien paaiskejo, kad pas jus aktualus distancijos klausimas. Tau reikia mazesnes, jam didesnes. Jis, matyt, "perkaista" nuo per trumpos distancijos. Lengviausia butu patarti distancija padidinti, bet tau tai bus sunku, reikes tvardyti savo jausmus. Todel nezinau, ka patarti... Gal kas nors protingiau pasisakys...

Kad esu priversta dabar buti toje ilgoje distancijoje ir nezinia ko laukti. 

Atsakyti
QUOTE(kin @ 2018 03 30, 18:25)
O man tai nenormalu.


Aisku, kad kazkas nenormalu, jei kraustosi - issikrausto. Butu viskas OK tai tupetu susigaude kaip balandeliai ir burkuotu
Papildyta:
QUOTE(viesnia @ 2018 03 30, 18:32)
Siandien paaiskejo, kad pas jus aktualus distancijos klausimas.


As to nepajutau. Artimumas ir suns tampymas ant trumpo pavadzio - nelabai ka turi bendro.
Artimume puoselejamas zmoniu artumas, atvirumas, o trumpas pavadis reikalingas skausmui sukelti aprobojant laisve.

Atsakyti
QUOTE(viesnia @ 2018 03 30, 19:32)
O ar konkreciai tokioje situacijoje teko buti? Ar tik teoriskai svarstote?

Papildyta:

Siandien paaiskejo, kad pas jus aktualus distancijos klausimas. Tau reikia mazesnes, jam didesnes. Jis, matyt, "perkaista" nuo per trumpos distancijos. Lengviausia butu patarti distancija padidinti, bet tau tai bus sunku, reikes tvardyti savo jausmus. Todel nezinau, ka patarti... Gal kas nors protingiau pasisakys...

As psichologiskai stabili. Jei nusprendziau iseiti - iseinu. Jei isejo ir mane paliko, kelio atgal nera - zmogus prieme toki sprendima, as su tuo susitaikau ir nera ko tasyti man nervu blaskymusi.
Jam reikia optimalios distancijos, o ko reikia jai - pati nezino. Is pradziu prisiklijuoja, dovanas dovanoja ir jis dar kazkodel turi buti jai skolingas ir kaltas, o paskui susikrauna daiktus ir iseina. Kaip zmogui jaustis, kai ji dabar braunasi atgal? Ji neprognozuojama, ko is jos tiketis toliau? susitaikys, priims atgal, bet ar bus galima pasitiketi? juk belekada vel kazkas uzplauks, susikraus daiktus ir iseis.
Tegu ji pavaiksto pas psichoterapeuta, atsipainioja savo mintis, tuomet gal ir bus imanoma normalius santykius kurti be tokiu psichavojimu.
Papildyta:
Kubaa - tai jus susikrovet daiktus ir isejot. Ne jis padare sita tolima distancija, o jus. Naturalu, kad dabar ziuri atsargiai i jus, po to, kai ji metet (kitaip issikraustymo vertinti negaliu - gi tai nera santykiu kurimui)...
Atsakyti
Dar toks jausmas. Jus moterys gal esat patyre specifini bendravima su vyrais kai jauciat kad anam svarbu tik "gausiu negausiu". Visai neidomi jus, ka jus mastot ar svajojat. Tik "gausiu negausiu". Tai turetu buti labai atgrasu.

Cia matom pavyzdi panasu, ar bus autore kartu ar issiskirs. O kas ten anam zmogui, ka jis jaucia, apie ka svajoja, kuo nusivyles - NIEKAM NEIDOMU. Tas aiskiai jauciasi, tik tas vyras to nesupranta. Dar tiki.

Siulau nustoti rupintis ar busit kartu o pradeti rupintis, kaip buti abiems laimingais jei TEKTU buti kartu. Kas trukde, ka reikia kardinaliai keisti. Tai bus visai kitokie rezultatai
Atsakyti
QUOTE(IDOMUCIA @ 2018 03 30, 19:48)
Siulau nustoti rupintis ar busit kartu o pradeti rupintis, kaip buti abiems laimingais jei TEKTU buti kartu. Kas trukde, ka reikia kardinaliai keisti. Tai bus visai kitokie rezultatai

Paprastai su jumis nesutinku, bet sikart pritariu 4u.gif
Tikslas juk negali buti susitaikymas, tikslas turetu buti susitvarkyti santykius taip, kad jie nebegriutu. Nereikia tureti iliuziju, kad tai tikrai pavyks. Kartais ir nepavyksta.
Atsakyti

As psichologiskai stabili. Jei nusprendziau iseiti - iseinu. Jei isejo ir mane paliko, kelio atgal nera - zmogus prieme toki sprendima, as su tuo susitaikau ir nera ko tasyti man nervu blaskymusi.
Jam reikia optimalios distancijos, o ko reikia jai - pati nezino. Is pradziu prisiklijuoja, dovanas dovanoja ir jis dar kazkodel turi buti jai skolingas ir kaltas, o paskui susikrauna daiktus ir iseina. Kaip zmogui jaustis, kai ji dabar braunasi atgal? Ji neprognozuojama, ko is jos tiketis toliau? susitaikys, priims atgal, bet ar bus galima pasitiketi? juk belekada vel kazkas uzplauks, susikraus daiktus ir iseis.
Tegu ji pavaiksto pas psichoterapeuta, atsipainioja savo mintis, tuomet gal ir bus imanoma normalius santykius kurti be tokiu psichavojimu.
Papildyta:
Kubaa - tai jus susikrovet daiktus ir isejot. Ne jis padare sita tolima distancija, o jus. Naturalu, kad dabar ziuri atsargiai i jus, po to, kai ji metet (kitaip issikraustymo vertinti negaliu - gi tai nera santykiu kurimui)...

Mano isejimas nebuvo spontaniskas pagazdinimas, tai ivyko po istisu dvieju savaiciu konfliktu, as ne pagazdint norejau

Atsakyti
QUOTE(kubaa @ 2018 03 30, 19:51)
~Mano isejimas nebuvo spontaniskas pagazdinimas, tai ivyko po istisu dvieju savaiciu konfliktu, as ne pagazdint norejau</p>


jeigu jus priemet sprendima, kodel dabar vel netiesiogiai ji kaltinat del to, teigdama, kad priversta buti toje ilgoje distancijoje ir nezinia ko laukti? Tai ko is tiesu norit? Buti su juo ar atskirai? Jei norit buti su juo, kodel palikot ir isejot? Kodel jis dabar turetu pasitiketi ir priimti jus atgal? Tuo labiau, jei tai buvo apgalvotas, o ne spontaniskas sprendimas?
Ko is tiesu jus norejot?
Atsakyti