Kai jau uzims liudesys, tai vel bedavosis, kaip cia liko vienas, kokia jam skriauda. Kitos puses kaip ir nera, kita puse daiktas, o viskas sukasi apie asmeni: turiu kazka, esu ne vienas viena.
Zmones ranka pakelia is beviltiskumo, kai jau nezino ka daryti
Tai ten gal savininkiskumas apie ta turejima ir neturejima. Jis vyrams, sako, labiau budingas ir kartais pasireiskia netgi tuo: "Pats needu, bet ir kitam tai neduosiu!" Pavyzdziu toli ieskoti nereikia, va, ir sitoje temoje isiterpe moteris, kurios vyrui prireike ir jos, ir vaiku tik tada, kai atsirado kitas
Dar yra ta visiems zmonems bendra labai didele baime likti vieniems, issiskyrimo metu jauciamas kritimo i bedugne jausmas, is kurio randasi instinktyvi reakcija griebti, isikabinti i ta, kuri prarandi, nors jo jau galbut ir nevertinai...