QUOTE(Oceanica @ 2018 06 27, 08:57)
<p>Sveikos visos naujai prisijungusios
</p><p></p><p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="Lasveni" data-cid="72134974" data-time="1529747285"><div><p>Sveikos visos prisijungusios
</p><p></p><p>kazin, kur Oceanica pradingus, seniai nematau
</p></div></blockquote><p>Kaip miela, kad kažkas pasigedo
užkrauta darbais, pavadavimais, kolegė sirgo, dabar atostogauja, nelabai čia man nuskilo.. jau taip laukiu savų atostooogų
šiaip dar vyresnėlis gavo mokyklą, tai gavom palankyt, susipažinimui kelias dienas, labai laukia, patiko.
</p><p>Šiandien einu pas ginę apžiūrai tirėtų paklausyt širdelę, nežinau ar echo darys, gal kitą kartą. Ir pasėliui šlapimą reikėjo priduoti, gal jau bus rezultatai, nes tik aną savaitę spėjau nuvežti, o ten tiria apie savaitę.</p><p>Aš jau dienas skaičiuoju iki savo atostogų, liko 7 darbo dienos
</p><p>Šeštadienį dar paturėjau vyro balių, jubiloejų, tai irgi pervargau ten kol visus išlydėjom, po namus išsiuntėm
ir kažkaip po to susijaudinau, ar vaikui viskas gerai, labai laukiu pas ginę, nes šitos dvi dienos mane kankina. Vis laukiu kokio judesiuko bent, antrą naktį iš eilės sapnuoju, kad jaučiu judesius
šiaip pykinimas dingo, tai jau tokių simptomų lyg ir nėra. Na galbūt šiek tiek rūgštys kartais kyla.</p>
QUOTE(Oceanica @ 2018 06 27, 10:48)
<p>Nebezinau:) koks tavo planuojamas terminas sausį?
</p>
Sveikos
Oceanica, kaip smagu, kad greitai atostogos
ir kad pykinimas dingo
kiek savaitėlių pas tave dabar?
Mane vis dar pykina..ir gan stipriai.. tai ypač sunku išbūti darbe.. nežinau atidesni kolegos jau turėtų kažką įtart, kad aš vis kažką kramtau, ar geriu gaziuota vandenį
Penktadienį privačiai buvau UR tai rodė kad buvo 12 sav ir 3 d. Rytoj eisiu į polikliniką, tai žiūrėsim kiek jau oficialiai nustatys terminą
tikiuosi viskas gerai ten auga
terminas bus įtariu sausio pradžia
Aš prieš pora savaičių turėjau labai didelį sukrėtimą..teko laidot artimą žmogų.. teko tada ir daliai artimiesiems pasakyt, tuo pačiu jiems suteikėm stirprybės..o ir mane suprato, kad negaliu išbūti visada šarvojime.. nes ten per daug emocijų..
(žuvo mamos brolis, jaunas, šeimos neturėjo, tad šeima mes.. o ir močiutė dar gyva... baisiausia kai tėvai laidoja vaikus) tai su vyru rūpinomės visais laidotuvių reikalais..tas kiek padėjo atitolti nuo minčių.. žirniukas leido tas dienas kiek tvirtesnei būti.. bet paskui atsiėmiau su kaupu visus pykinimus.. trapus tas gyvenimas..saugokim labai.. dažniau lankykim vieni kitus, sakykim kad mylim...