Nu tai kaip neaisku? bijo. Bijo, kad geriau nieko neras, kad gal is vis liks viena, dabar gyvena patogiai, buitis sutvarkyta, vyras geras zmogus, kad ir nemylimas, bet geras, nesmurtauja, draugiskai sugyvena, kaip ir blogai is sono paziurejus nera, bet blogai viduje ,sirdyje, tai va tai ir drasko is vidaus, kaip ir logisku priezasciu skirtis neranda, o sirdis traukia kitur...
Labai paprasta viskas butu gyvenime, jei tik butu juoda ir balta, tame ir esme, kad vyras nera blogas, tik nemylimas ir nemylintis tiketinai. O is kur jus istrauket, kad ji netinkama seimai? kad suprimu pasitaikiusiu geru , nors ir nemylimu vyru is kart vaiku negimdo?
labai paprastai visos situacijos atrodo is sono, kol i jas pats nepatenki
Papildyta:
Nors kaip supratau, ne aistros trukumas cia problema, gal emociju skirtingas reiksimas.kaip jau buvo buvo, juk visi pridarom klaidu gyvenime, jauna buvo, gal isivaizdavo, kad viskas gerai, kad taip ir turi buti.
Kaip suprantu is vyro tai tikrai aistros trukumas, gal jam tiek tereikia, o gal ir ji ji nelaba traukia kaip moteris, gal jsi tuose paciuose abejonese ir nenori jos isskaudinti , palikti..
Ji turetu dienu dienas vaiksciot ir zagset.
Man idomu tiesa. Save laikyti teisumo atskaitos tasku - butu kvaila, nes su tokiu nusistatymu darbe reiktu kaltinti irengimus ar kompiuterius. Taip neilgai isdirbtum. Mane domina tiesa, nes tiesa naudinga situacijos supratimui.
Papildyta:
Va, viena forumiete rase, kad jie su vyru buvo issiskyre, suprato, kad tai klaida ir vel susiejo. Ar butu susieje, jei butu vienas is ju pradejes kara?
Sokiruoja toks mastymas... priezastys sukeiciamos su pasekmemis... Niekam juk karas nereikalingas net politikoje. Tiesiog padaromos tokios klaidos, kad jau nelieka kitos iseities.
Bet gal toks mastymas parodo esme. Praeitis nera blogai viena savaime. Tiesiog ji nesiderina su ateitimi. Ji ateitii griauna kas liecia zmoniu santtykius. Praeiti reikia sunaikinti, grazia ar negrazia, sumaisyti su zememis ir zmones susijusius.
Arba susitaikyti su antraruse ateitimi. Na teoriskai zmones gali priimti vienas kita kokie yra, kartu pasidziaugti kito buvusiu gyvenimu, bet realybeje to nemaciau net filmuose...
Papildyta:
Gal ir retai taip buna, bet buna.
Darbe i zmones kurie stengiasi, bet jiems rezultatai eina tik blogyn ziuri irgi nekaip.
Nebent zmogus pasirinkoo visai jam nettinkamai darba, sakysim koks muzikas - kontruktoriaus darba
kaip jau buvo buvo, juk visi pridarom klaidu gyvenime, jauna buvo, gal isivaizdavo, kad viskas gerai, kad taip ir turi buti.
Kaip suprantu is vyro tai tikrai aistros trukumas, gal jam tiek tereikia, o gal ir ji ji nelaba traukia kaip moteris, gal jsi tuose paciuose abejonese ir nenori jos isskaudinti , palikti..
Šiaip net susimąsčiau... Aš paauglystėje niekada nesvajojau ištekėti, kai klasiokės spangdavo apie vestuves, susiraukus klausdavau: "jūs rimtai norit šitos katorgos?" Ta prasme tai TIKRAI nebuvo mano svajonių sąraše. Visad norėjau keliauti, gyventi įdomų, įspūdžių kupiną gyvenimą. Ir kaip taip sumąsčiau? Buvau pirmoji tekanti savo kurse, matyt, sužaidė tas ego dalykas - padaryti ką nors pirmai, būti "suaugusiai". Po santuokos iš karto skirtis irgi atrodė prastas dalykas, nes buvo prognazuojančių, kad tokios ankstyvos santuokos niekur neveda, norėjau parodyti, kad mano pasirinkimas veikia ir kad aš buvau pakankamai brandi. Pamenu, kai jau pirmais metais jaučiau, kad kažkaip ne tas santuokos jausmas, sau sakiau, bet tu dar pabūk, nes juk kažkaip nefainai skirtis neišbuvus metų. Po to nefainai skirtis neišbuvus dvejų metų. Po to pripratau, dar po to man prasidėjo su darbais krizė, išgyventi stresą reikėjo paramos, saugumo jausmo... Ir tik dabar prabudau, kai jau santuoka pradėjo ne juokais smaugti. Tiesą sakant, ilgai, netgi iki šios temos užvedimo, maniau, kad normalu būti nepatenkintam savo santuoka, kad čia tokia kolektyvinė katorga, tik visi tyli...
Galvojat, nesakiau, kad jaučiuosi vieniša? Kad noriu daugiau bendrumo? Sakiau, o jis tik gūžčioja pečiais. Bet ir neaktualu ką nors keisti. Esam turėję vieną tikrai rimtą pokalbį, kai aš jam aiškiai pasakiau, kad taip, kaip yra dabar, manęs netenkina ir nežinau, kur tai veda. Na, galvoju, kokios bus išvados, gal ką nors pasiūlys, išsigąs. Ir nieko. Pakalbėjom, kad taip, tikrai sunku, kad kažkaip iš skirtingų perpsektyvų viską matom, jis prisipažino, kad jam kartais rodosi, kad aš jį praaugau dvasinių ieškojimų prasme, tada pažiūrėjo į laikrodį, sako, vėlu, reik eit miegoti, atsistojo ir nuėjo, vėlgi net neprilietęs, net labanakt nepalinkėjęs. Štai ir visas pokalbis. Jokių išvadų.
Aš, matyt, kaip tas vyras, laukiu, kad mane kas išgelbėtų iš santuokos. Įsimylėčiau iki ausų ir susikraučiau lagaminą į naują rytojų, o tada jau būtų kaip būtų. Drauge žinau, kad tai būtų didelė nesąmonė - šokti iš vienų santykių į kitus.
Pati mąstau, kokia šitos temos esmė... Išsiklabėjimas - taikliausias apibūdinimas. Aš tiek metų tylėjau, niekad niekam apie savo būseną nesakiau. Tad dabar ateiti kažkur ir nuimti nuo galvos spaudimą - savotiška atgaiva. O sprendimas jau mano valioje, niekas iš sm to negali padaryti. Matyt, kai sugebėsiu emociškai susigyventi su baisiausiais galimais skyrybų scenarijais (bevaikė, vieniša, apleistoj buitį, depresijoj), tada būsiu pasiruošusi išeiti, nes žinosiu, kad nebus blogiau, nebent geriau. Na, reik atrasti tą esminę ašį, vardan ko tai darau, kad vėliau, kai būtų labai sunku - o taip neišvengiamai kurį laiką būtų -, rasčiau jėgų ištverti, žinočiau vardan ko tai darau, galėčiau save paguosti, kad tai vis tiek geriausias įmanomas sprendimas. Antraip rizikuoju užsigraužti.
Nes aš pastebėjau vieną tendenciją Lt forumuose - moteris turi teisę būti nelaiminga santuokoje tik tuo atveju, jei prieš ją smurtaujama ar yra priklausomybių. Visais kitais atvejais liepiama džiaugtis, kad iš viso tokį turi.
taikliai, m.s.
Aš už jūsų vidines mintis. turėkite drąsos gyventi pagal širdį. ir tikrai, anot Leksos, kodėl tap ilgai jūs vis dar apmąstymuose? gal jūs pati bijote.... labiau netgi nei jūsų vyras.
Dėl Idomučia minčių. Pastaroji jo mintis, jog nesiskirti, neieškoti geresnio varianto, išgyventi kartu sunkumus - skamba vertybiškai, tačiau, man neduoda vienas paradoksas jo paties gyvenime.
Idomučia, jūs labai pykote ant savo pirmos žmonos, bet gi atsigręžkite pats į save. Anot jūsų, moteris, turi išpilyti visas savo pareigas ir f-jas, gyvendama su vyru Tačiua pripažinkite, vyras jūs nebuvote ir nesate. Jūs atvirai teigiate (gerbiu), jog esate moteris (pagal psichologiją), tai gal nelabai pykite ant savo žmonos, kuri nusdrendė nebegyventi su moterim. atmeskime dabar jūsų elgesį su žmona- jūsų smurtą. jūsų žmona tiesiog nenorėjo gyventi kaip moteris su moterimi. nesvarbu, kad turite organą. jūs gi - nebuvote jai vyru.
nekalbu ir apie pinigus.
darsyk tagi - atsigręžkt į save. bus ramiau jums pačiam.
...
Esam turėję vieną tikrai rimtą pokalbį, kai aš jam aiškiai pasakiau, kad taip, kaip yra dabar, manęs netenkina ir nežinau, kur tai veda. Na, galvoju, kokios bus išvados, gal ką nors pasiūlys, išsigąs. Ir nieko. Pakalbėjom, kad taip, tikrai sunku, kad kažkaip iš skirtingų perpsektyvų viską matom, jis prisipažino, kad jam kartais rodosi, kad aš jį praaugau dvasinių ieškojimų prasme, tada pažiūrėjo į laikrodį, sako, vėlu, reik eit miegoti, atsistojo ir nuėjo, vėlgi net neprilietęs, net labanakt nepalinkėjęs. Štai ir visas pokalbis. Jokių išvadų
...
Pati mąstau, kokia šitos temos esmė...
O kokia prasme gyventi? Santuoka? Kas tai yra? Na dokumentas, dar yra automobilio privalomas draudimas, banko korteles, sveikatos draudimas...
Na santuoka, tai kazkoks socialinis draudimas...
Labai naudingas keliaujant. Nes maza kas gali nutikti vazinejant per Europa pirmyn atgal pvz. Kaip santuoka gali sutrukdyti kelionems? Maciau keliauja zmones su mazais kudykiais... nesiojasi...
Kelionems labiausia trukdo pinigu stoka ir darbo isipareigojimai...
Del tu pokalbiu tai suprantu... As tai ex fiziskai neleisdavau miegot,kol neissiaiskindavomem... ir kitom moterims... ir su zmona pasiriejam naktimis.
Negalima kito zmogaus palikti... tai ziauru.
O va jei kitas issoks per langa, neislaikes streso, tai jau to zmogaus pasirinkimas.
Cia kaip medicinoje, sunkiam ligoniui galima taikyti stipius vastus ir ekspermentinius gydymo metodus. Jauu geriau beviltiskas ligonis tegu mirsta nuo gydymo, bet ne paliktas likimo valiai...
Ex nezinojo, kas as esu.
Negalima kito zmogaus palikti... tai ziauru.
O va jei kitas issoks per langa, neislaikes streso, tai jau to zmogaus pasirinkimas.
Tai ką jūs man siūlot? Pačiai pro langą šokti? 
Kas žino, gal skyrybos jam būtų vienas geriausių dalykų gyvenime. Jis, priešingai nei aš, nėra taip stipriai apribotas biologijos. Gali susirasti 10-ia metų jaunesnę, susilaukti vaikų kad ir 45 m. Man kitaip, mano laikas sparčiau senka. Tik jis ant tiek nelinkęs į savianalizę, kad bijau, jog sugriūtų vien dėl filosofinio požiūrio neturėjimo į tai. Būtų po to kaip Jūs, dešimt metų vis kalbėtų apie savo ex visiems, nors jau seniai keliai išsiskyrė, nauja žmona, nauji reikalai, netgi kokie nors labai geri reikalai, bet vat tas vyriškas ego "mane paliko".
O juk yra tokių, kurie sugeba po skyrybų ir draugais išlikti, ir drauge dirbti. Kodėl? Nes jie į tai žiūri ne per savo ego prizmę, o plačiau. Suvokia, kad pasaulis sukasi ne tik apie juos. Yra daug pasaulių, jie besisukdami kartais suiliečia, kartais atitolsta, kiekvienas pagal savo individualią trajektoriją, kažkokį iš aukščiau duotą planą. Mano gyvenime yra buvę žmonių, kurie iš jo išėjo savais keliais, kartais netgi piktai, neatsisveikinę. Buvo sunku, žiauriai, bet nepykstu - toks jų kelias. O finale dar suvokiu, kad netgi geriau gavosi, kad išėjo. Atlaisvino vietą kitiems. Čia būtų tas pats, jei žemėje jokie žmonės nemirtų. Kaip visus sutalpinti, išmaitinti?
<div>
<p>Ex nezinojo, kas as esu.</p>
</div>
</blockquote>
<p> </p>
<p>Štai ir atsakymas, kas nutiko su jūsų santuoka ;)</p>
Jus tiesiog pervertinat kai kuriuos mazai pazystamus pikantiskus dalykus.
Na ex nezinojo, po jos kitos zinojo, ir MB zino. Va kai kurios juokasi is santuokos liudijimo, tai kam sureiksminti ar pasas vyr ar mot ir kamm sureiksminti, kas ten klyne.
Jums sakot svarbu sielu bendryste... O gal vis del to svarbu ir kitka? Tik kai turit nevertinat?
Sakysim MB turi sielu bendryste, bet ir pjaunames normaliai, iki norejimo issokti per langa. Jus manot TS turi kokia reiksme?
Siandien susipjovem, nesnupirkau vaistus jai ir sumokejau per brangiai (nes nupirkau originalius Kanadietiskus- nezinojau, be to esame svecioje salyje) Edemes pusdieni, tiksliau ji puole, kad jei jii taip padarytu, kas tada buttu.
Emocijos vercia zudytis del nieku, emocijos...
Jus irgi valdo emocijos... tai ko truksta atrodo baisiai rimta, o tai ka turit - nereiksminga.
Zmones save reguliuoja tai futbolo kamuoliai susiliecia ir atsoksta ar rieda kartu. ZMones PRISIRISA ir jiems svarbi praeitis
Issiskirti, negadint vyrui gyvenimo.
O paciai pabandyt pasiekt kiek vyras yra pasiekes. Gal realius darbus dirbant, nesvaigstant apie meninykus ir realybe atrodys kitokia.
Beje, daugelis meninyku yra prasigere, nezinantys ko nori is gyvenimo, nelaimingi asmenys.
Papildyta:
Issiskirti, negadint vyrui gyvenimo.
O paciai pabandyt pasiekt kiek vyras yra pasiekes. Gal realius darbus dirbant, nesvaigstant apie meninykus ir realybe atrodys kitokia.
Beje, daugelis meninyku yra prasigere, nezinantys ko nori is gyvenimo, nelaimingi asmenys.
