QUOTE(m.s. @ 2018 05 31, 14:06)
<blockquote class="ipsBlockquote" data-author="lutuke123" data-cid="72116806" data-time="1527756775">
<div>
<p>As kartais galvoju, kad zmones gal susieina, kad pagimdyti tam tikrus vaikus, pvz mano mama issiskyrusi su pirmu vyru istekejo uz mano tecio, taip as gimiau, juk jei nebutu issiskyrusi, manes nebutu. </p>
</div>
</blockquote>
<p>Viena išmintinga moterėlė, energetikė, tą patį man sakė: gal jus laiko dar neatėjusi vaiko sielo, gal jai reikia būtent jūsų abiejų kaip tėvų, o po to jau ateitų ir tą tikroji meilė - su tuo pačiu vyru ar kitu. </p>
<p> </p>
<p>Tik labai sunku tą priimti... Pati esu iš pilnos šeimos, man buvo labai gaila vaikų, kurių tėvai išsiskyrę ir pats vaikų turėjimo faktas skyrybas labai komplikuoja. Nes dabar kažkoks keistas jausmas - nesigauna nei skirtis, nei jaustis iki galo gerai su savo vyru. Tikrai seniai širdy vis laukiu to tikrojo savo gyvenimo vyro, rodos, kažkas dar ateis, kas suteiks tą jausmą MANO. Bet ir šito paleist nesigauna, kaip ir jis manęs negali paleisti, tarsi dar ne viskas baigta... Netikiu, kad vaikas tvirtina santuoką, taip, tvirtina ir taip tvirtas, netvirtas - ardo, bet nors imk ir pagimdyk vaiką ir žiūrėk, kas gausis. Ar nuo buities ir visų rūpesčių paaiškės, kad iš viso nebegalim tvarkytis kartu, ar paaiškės, kad kitomis akimis į savo vyrą pažiūrėsiu, įsimylėsiu. Tik kaip vaikas? Kad paskui nepasidaryčiau iš viso didelės gyvenimo dramos - gyvenu su nemylimu dėl vaiko, o palikti nesigauna, nes jis "geras tėvas".</p>
<p> </p>
<p>Kaip viskas paprasta, kai tai ne tavo gyvenimas! </p>
<p> </p>
<p>O kas man svarbiausia? Man svarbiausia, kad širdy būtų vidinė ramybė, kad tai, kaip ir su kuo gyvenu, yra mano kelias, teisinga. Tas vidinis nepaaiškinamas jausmas, kai gyveni autentišką savo gyvenimą. Dabar to jausmo nėra. Bet kol kas nėra ir aiškaus atsakymo, kokio autentiškumo man reikia. Tas ir kliudo priimti aiškų sprendimą. Šiuo metu esu labiau jausme, kad noriu VIENA patirti gyvenimą ir jį suvokti savarankiškai, susidėlioti SAVO vertybes. Tad negaliu aiškiai pasakyti, kad mano vyras yra tikrai visiškai nepakeliui. Lengva pasakyti, suauk, surimtėk, o realiai tą padaryti reikia laiko, patirčių, negali spustelti klavišo ir atgimti tobulai emociškai brandiame pavidale, kuris daro tik TEISINGUS sprendimus...</p>
Realiai, tai jūs turite kone viską, ką šeimoje galima turėti. O likusios dalies galima intensyviai išmokyti, nes santykiai yra darbas. Juodas darbas. Taip, kai kuriose srityse plaukia savaime, bet daugumoje - dirbama. Ir matosi, kad vyras nėra nuo to atsiribojęs, juk išklauso ilgiausių pokalbių. O jei jau būtumėte dirbusi nuo jūsų jaunumės... Tai dabar idealų turėtumėte.