Vyro apatija nėštumo metu

Sveikos,

Noriu pasidalinti savo istorija, tikėdamasi sulaukti patarimų iš patyrusių kažką panašaus ar tiesiog tų, kurios perskaitys ir pasidalins savo nuomone.

Man 28 metai. Su savo draugu susipażinau prieš 4 metus. Tarp mūsų 13 metų skirtumas, jis vyresnis. Kai susipażinome, jis su žmona nebegyveno, bet dar oficialiai nebuvo išsiskyręs, dažnai su vaiku (iš pirmos santuokos) susitikdavo jų buvusiuose bendruose namuose.

Nepajutau kaip įsimylėjau (man buvo 23 ir iki tol nebuvau patyrusi "pirmosios meilės"), mūsų santykiai buvo puikūs, tik labai trukdė draugo pavydas. Aišku, pradżioje nejutau to kaip minuso, atrodė, kad jis itin rūpestingas, besijaudinantis dėl manęs ir t.t. Žadėjo netrukus skirtis. Šventai tikėjau mūsų draugyste. Kai praėjus 8 mėnesiams "apsičiupinėjau", kad jo skyrybų procesas net neprasidėjęs. Jokiu būdu nenorėjau būti to priežastimi, bet jo kalbos nesutapo su veiksmais, todėl pasiteiravau kur tai veda? Jis pradėjo kalbėti apie visokius żemių reikalus, todėl reikėsią palaukti ir t.t... Supratau, kad būsiu pataikiusi ant pażaduko, kuris tik žada tai, ko man reikia.

Nors labai norėjau ir toliau tikėti, bet nusprendżiau nebebūti akla, kai jis atsisakė su manimi vykti į draugės vestuves kartu a la tai gali pakenkti skyrybų procesui. Santykiai pradėjo prastėti, po kiek laiko susipażinau su kitu vaikinu, kritome vienas kitam į akį. Draugui pasakiau, kad mūsų santykiai baigti. Prasidėjo lakstymai su gėlių buketais, maldavimas nenutraukti santykių, desperatiškas noras manęs nepaleisti. Su naujuoju vaikinu jaučiausi laisvesnė, tačiau nuolat galvojau apie ex. Vis atrodė, kad su buvusiuoju viskas buvo kur kas geriau. Po poros mėn. nutraukiau santykius su naujuoju vaikinu. Neilgai trukus vėl susitaikiau su ex.

Vėl pasakiški santykiai, ėjimas vienas dėl kito iš proto, prasidėjęs oficialus skyrybų procesas su jo buvusiąja. Jis išsiskiria oficialiai, žada pradėti ir bażnytinės santuokos nutraukimą. Planuojame ateitį kartu, kalbame, kad norime praleisti visą gyvenimą drauge. Viskas būtų puiku, tik jo... pavydas. Neatsiliepiu iškart - kur buvai? Noriu pasimatyti su draugėmis - kokiu tikslu? Labai mylėjau, bet niekad nesiruošiau daryti każko prieš savo valią, tad nors ir per piktumus, bet susitikėdavau su draugėmis ir su jomis atostogaudavau (turime tradiciją išvykti spa savaitgaliams ir pan.), neatsisakiau savo įprastų veiklų (hobiai, papildomas darbas, kuris užimdavo daug mano laiko, bet leido turėti didesnes pajamas). Bandżiau aiškinti, kad esame suaugę żmonės, atsakingi uż savo veiksmus, bet jam tai buvo nė motais. Pavydas temdė mūsų santykius, kai vienąkart neatsiliepus pusvalandį laiko (plaukiojau baseine) jis mane apkaltino turint meilużį. Nebeatlaikiau ir po didżiulio ginčo išsikrausčiau iš namų, supratusi, kad sieju gyvenimą su visišku paranojiku. Metai atskirai. Vėl persekiojimai su gėlėmis, maldavimai, kartais piktuoju, kartais grażiuoju... Daug emocinio nestabilumo. Kol galiausiai atstojo.

Pusmečiui buvau išvykusi dirbti į užsienį ir vieną dieną susimąsčiau, kad jau esu pasveikusi nuo buvusių santykių, bet jausmų prasme, atrodė, kad tai visam laikui. Tikėjau, kad nauji santykiai padės użsimiršti šiai istorijai su daug painiavos. Turėjau kelias simpatijas, su kuriom smagiai leisdavau laiką, bet su niekuo santykiai neišsirutuliojo į rimtus.

Prieš 9 mėnesius mieste sutikau savo ex. Pasilabinom, pakirto kojas ir to pakako, kad atsiblokuočiau jo telefono numerį. Greit sulaukiau skambučio, netrukus sutikau ir pasimatyti... Nors protu suvokiau, kad darau beprotybę, bet širdis bėgte bėgo pas jį. Vėl šokimas viens kitam į glėbį, begalinė aistra, noras būt kartu ir proto aptemimas, nebegalvojant apie priežastis, kodėl išsiskyriau su juo praeityje jau ne vieną kartą. Tėvai, net draugai manęs maldavo to nedaryti, pasakojo man kiek prisikankinau anksčiau išgyvendama jo pavydo priepolius (nes pati elgiausi lyg praradusi atmintį) ir kartojo, kad żmonės nesikeičia. Spėkit, ar man tai rūpėjo (žinoma, sąmoningai suvokiau, kad stipriai rizikuoju šokdama į tą pačią duobę, bet noras būt kartu tempė visus loginius faktorius). Su juo vėl jaučiausi saugi, mylima ir mylinti. Gal po mėnesio apsigyvenom kartu. Santykiai buvo puikūs. Pamażu mumis patikėjo net ir mano tėvai bei draugai.

Su draugėmis tyliai apkalbėdavom, kad gal żmonės visgi keičiasi, kai supranta ką prarado? Jis tikrai buvo kitoks! Galiu tai pasakyti pridėjusi ranką prie širdies. Netapo kitu žmogumi, bet tapo atviresniu, išsakančiu savo jausmus ir baimes, dovanojančiu gėles, nešančiu kavą į lovą. Pavydas apsiribodavo komplimentais ir pasakymais, kad jis pavydi pats sau. Leidome daug nuostabaus laiko kartu, eidavome kartu į bażnyčią, o aš ten tyliai Dievui dėkodavau, kad patikėjau savo jausmais! Pradėjome planuoti kūdikį. Żinoma, norėjau visko "pagal scenarijų", bet neabejojau, kad jis netrukus man pasipirš, nes buvo daug użuominų ta tema, klausimai kokie żiedai man patinka ir pan. Skraidżiau padebesiais. Pastojau vos po poros bandymų, abu ėjome iš proto. Meilės vaisius! Vizitai pas gydytoją - kartu, svajingi padūsavimai apie vardus - kartu, veżimėlio rinkimas - kartu, ir t.t., ir pan. Taip truko 2 mėnesius. Tuomet pajutau, kad tarp mūsų porą savaičių nėra lytinių santykių. Sakau pajutau, nes abu daug dirbame, ne tik pagrindiniuose darbuose, bet ir papildomuose, dażnai nesutapdavo grafikai, tad nueidavome miegoti/keldavomės skirtingu metu, todėl nė nepajutau kaip įsisukdavome į savus ritmus. Żinoma, tai nebuvo pirmas toks tempuotas gyvenimo etapas, bet niekad nebuvo taip, kad akivaizdżiai sumażėtų lytiniai santykiai.

Jei būdavo įmanoma, stengdavomės eiti miegoti kartu (nes dażnai tai būdavo neįmanoma fiziškai dėl skirtingų darbo grafikų), tačiau jis keliskart liko prie tv atsakydamas, kad dar nenori miego. Čia galbūt nieko keisto, bet kai 10 vakarų iš eilės nepavyksta to padaryt fiziškai, o 11 atsako, kad dar nori pażiūrėt tv, tai visiškai sutrikdo, nes gi logiška, kad ėjimas kartu miegoti, nebūtinai yra tik dėl miego. Jis taip pasiliko prie tv dar keletą kartų. Aš, żinoma, galėjau paklausti kas nutiko, bet hormonai matyt padarė savo ir tiesiog susiraukusi nueidavau miegoti. Pradėjom kipišuotis. Bet vėlgi smulkmenos: šiukšlių nešimas, indai ir pan. Stengiausi valdytis, bet jutau, kad każkas ne taip ir vieną vakarą inicijavusi bučinius gavau atsakymą, kad jis pavargęs ir nelįsčiau. Tačiau mane toks atsakymas dar labiau "suintrigavo" (per visą pażinties laikotarpį, nepaisant santykių būklės, mes visada norėdavom bučiuotis ir santykių būklė artumo nekeisdavo) ir aš kaip tik neatlyžau nuo jo. Kol galiausiai susipykom tiek, kad buvau nustumta nuo jo. Verkiau krokodilo ašarom, o jis tik pasakė, kad darausi panaši į raganą. Kitas rytas prasidėjo siaubingai ir... tęsiasi ligi šiol. Taip jau beveik 3 mėnesius. Jis nenori niekur su manim važiuoti, kartoja kokia aš nemaloni patapau, niekad nebeklausia kaip jaučiuosi... Kartą per tuos mėnesius ėjo kartu pas gydytoją, tuomet atrodo lyg każkiek viskas pasikeitė, bet po to vėl kaip buvę. Daug kartų kalbėjau, klausiau kur problemos. Sako, kad aš patapau kitu žmogum. Pirmi mėnesiai tikrai buvo sunkūs, nuotaikų kaitos ir pan. Bet nepasidariau nei kokia rėksnė, nei kitu žmogum tuo labiau... Iš pradżių maniau gal čia ir jam šokas dėl nėštumo (nors ir planavom, bet pavyko taip greit, kad nespėjom nei susivokti), bet kai eina 3 mėnuo nesantaikos, tai suprantu, kad tai nėra normalu. Aš ruošiuosi kūdikiui, pertvarkau namus, dėliojuosi pakitimus, o jis tik paburba, kad labai skubu. Nors seniau išbučiuodavo ir išgirdavo mane uż menkiausią smulkmeną, pvz, kad pagaminau skanią sriubą ar už naujas nuotraukas rėmeliuose. Dabar nebereaguoja net į didesnius pertvarkymus namuose, juolab į mano dedamas pastangas. Nebepadeda tvarkytis, nors dar prieš kelis mėnesius pati stebėdavausi, jei kokia draugė pasakodavo kaip vyras nepadeda namuose. Nieko panašaus nebuvau patyrusi, nes visad tvarkydavomės kartu. Rašau tai, kad suprastumėt, jog viskas kas vyksta dabar, tai nėra norma iki tol mūsų buvusiuose santykiuose. Apie gėles, palepinimus net nekalbu. Nebeliko nieko. Jei tik kalbam, diskutuojam, viskas susiveda į tai, kad aš tapau "bloga".

Jaučiuosi visiškai palūžusi. Kaip manote, ar santykių krizę reiktų keisti kardinaliais gyvenimo pokyčiais (apsigyventi vienai), ar tiesiog laukti? Laukti geresnių laikų arba įsitikinimo, kad geriau jau nebebus niekada... Nebeżinau kaip elgtis. Man 6 nėštumo mėnuo. Leliukas pakeliui, netruks praeiti tie 3 mėn ir jis gims. Be proto laukiu ir dżiaugiuosi nėštumu, bet neżinomybė santykiuose tiesiog żudo mane. Nesusitvarkau su savimi ir neišeina neverkti, neliūdėti. Suvokiu, kad taip tik kenkiu vaisiui. O kaip elgtis toliau - neturiu žalio supratimo.

Savo draugą labai myliu ir tikrai jį laikiau TUO. Bet kai toks elgesys, juolab nėštumo metu, ateina suvokimas, kad aš irgi nesu laukinis šunelis, kuris su żmogum bet kokia kaina, nepaisant to, kaip šis su pastaruoju elgiasi.

Iš kitos pusės - išeiti nuoširdżiai BIJAU. Kaip išgyvensiu viena, kaip seksis vienai auginti kūdikį, ar nepalūšiu emociškai? Draugas manęs neišlaiko, bet tas "kaip išgyvensiu viena" apima ne tik materialinius dalykus, o ir daugybę kitų...

Tiesiog domina Jūsų pamąstymai - ar verta viską atiduoti į laiko rankas? O galbūt tai absoliutus savęs gniuždymas ir kankinimas?

Žinoma, kad pamąstau, jog galbūt yra kita. Jei sužinočiau, kad išties - tuomet išeičiau neatsigręždama. Ne kartą prašiau tiesiog būti atviram ir teisingam su manimi, tuomet aš tiesiog pasitrauksiu. Aišku, jis neigia. Bet ar nori būti kartu - padoriai irgi neatsako. Man vis norisi tikėti, kad gal tai tik sumišimas, nenormali stadija, kuri praeis. Tik suvokiu, kad tame tikėjime jau skęsti pradėjau ir nežinau ar verta viso to kaina. Pradedant apie didelių dalykų nebuvimą, kaip pasipiršimas, vestuvės, kurie išties gniuždo kaip moterį ir baigiant mažais, bet pačiais svarbiausiais dalykais kaip pagarba, supratimas, rūpinimasis ir kt.

Oi..toks jausmas,kad tas kudikis ji isgasdino..issigando artejancio vaiko auginimo etapo.Poezija pasibaige,prasidejo proza.

Jusu vietoje,kol gims vaikas,dar nieko nedaryciau.Gal kazkas i viena,ar kita puse pasikeis po jo gimimo..

Dabar darykite viska, kas gerai jums ir maziukui. Jusu emocine gerove dabar yra prioritetas. Visa kita palauks. Jums geriau iseiti - iseikit, geriau su vyru (kad ir tokiu) - likit. As zinau, kad sunku, bet as apskritai gyvenime supratau, kad reikia nesukti galvos del dalyku, kuriu siuo metu negalite pakeisti. Jums dabar svarbiausia buti sviesiomis mintimis viduje. Atrodo sunku, bet imanoma sau viduje pasakyti, kad dabar yra blogai ir bus dar kuri laika, bet as priimu tai kaip laikina situacija ir del jos neisterikuoju, nezliumbiu. Pabandykit.
As tai manau, kad draugas jusu sieke, o dabar jau uzkariauta, tam tikra prasme nuo jo priklausoma. Maciau toki procesa is arti, kai vyras nestumo metu ne pakeicia savo elgesi, o tiesiog parodo save toki, koks yra, zinodamas, kad moteris jau nepabegs. Tiksliau isivaizduodamas. Tuo atveju pabego.

Na as abejoju ar vyras atsalo del nestumo. Jei butu tai tiesa tai sekso vistiek ateitu. Jei anksciau buvo reguliarus seksas ir del nestumo vyras atsisako tai tikrai kazkas netvarkoj, gal kokia meiluze jau turi. Normalus jaunas vyras kazin ar sugebes ilgai valdyt susilaikyma, vistiek hormonai ir instinktai daro savo kai po vienu stogu gyveni.  Beto galiu pasakyt is patirties kad jei ilga laika buvo reguliarus seksas ir tas ritmas sutrinka, tai ne tik pshichologine puse pasikeicia, kaip cia kazkas issireiske pradedi lipt sienom. Ne tik tai. Prasideda ivairios prostatos, pusles problemos, seksas patampa jau ne malonumu o vaistais kol vel gryztama i reguliarius santykius. 

Todel manau tavo vyras turi meiluze. Nes nestumas vyro noro myletis tikrai nenumusa, o priesingai, dar padidina, nes zinai kad nera jokiu kontraceptiku, nereikia jokiu prezervatyvu, zodziu laisve totali. Ir jei moteris nori o vyras dar po 10 dienu sako kad eis tv paziuret tai cia nenormalu. Tu nusirenk nuoga ir atejus vakare ant jo tiesiog uzlipk, paimk rankom uz kiausiniu ir iskart pamatysi ar jo kunas nori ar jis jau nudulkintas kitos mergos.

O jus nebandet paprasto dalyko nuosirdaus pokalbio?viska issakyti jam, ka cia suraset, kaip jauciates, kodel jis taip elgiasi, kas konkreciai jam nepatinka, ar ji tokie santykiai tenkina ir t.t.

Pasirinkot issiskyrusi vyra, tai turit zinoti, kad su gerasi vyrais zmonosnesiskiria, galit pasisneket su buvusia zmona apie ji , paie skyrybu priezastis

gal i buti, kad jis nenori su nescia moterim myletis, buna ir taip, Gali buti, kad visas tas gerumas buvo tik laikina kauke, kad gauti jus. O dabar gi jau esat jo , panestinta ir ramu

daznai sako, kad merginos pirsirisa vyrus per nestumus, kas yra visiskas absurdas, nes butent moetris tampa labiau pazeidziama ir labiau piriklausoma nuo vyro, o vyui kas noretu iseitu ir gaudyk veja laukuose...

Čia tai visiškai nesąmonė, sorry bet...

Pilnai tikiu, kad vyrui neščia moteris gali būti aseksuali. Kai kurios moterys rauda į save žiūrėdamos, negali susitaikyti kaip jos bjauriai atrodo, tai tikėtis, kad nėščia moteris 100 proc., kiekvienam vyrui labai graži ir patraukli nemanau, kad verta

Taip, yra vyru, kurie nescioje moyteryje nebemato moters, tik vaiko motina. Kuriems zinojimas, kad viduje yra kudikis, numusa visa seksualuma. Toks buvo mano pirmasis vyras.

Pasirinkot issiskyrusi vyra, tai turit zinoti, kad su gerasi vyrais zmonosnesiskiria, galit pasisneket su buvusia zmona apie ji , paie skyrybu priezastis

Skiriasi. Ir su labai gerais vyrais skiriasi.

Tik kazin, ar cia yra tas variantas.

Čia tai visiškai nesąmonė, sorry bet...

Na nesamone tik is moteriskos puses ziurint. Moterys gi vyru organizmo nesupranta, kaip ir vyrai moterisko.

Vyrams irgi atrodo nesamone kad moteris negali sekso duot.  Juk joms net dirbt nereikia, tik pagulet, vyrai viska atlieka. Koks cia nuovargis gali but. 

nu su kokiu 1 is 100 as asmeniskai nepazystu, bet pirtariu,,kad teroiskai imanomas variantas, be to kas kuriai buvo trukumai, kitai gal privalumai
bet bendroj tendencijoj, jei moteris turi vaiku, tikrai neskuba skirtis, su geru vyru ypac....daug dazniau pakencia ir visiskus brudus, jei visai nesmurtauja, pingu parnesa ir t.t.
Papildyta:

tai jei gumine lele, kuri nieko nejaucia, aisku, gali paguleti. O tos, kurios jaucia nores paguleti tuo atveju, jei jaus malonuma, o ne skausma ar sleisktuli, negalima jaustis neutraliai sekso metu, nebent po narkotikais, atbukus visai, kodel daug prostituciu iklimsta i nakrotikus, kad pabegtu nuo baisios relaybes...
Tai, jei vyras nesugeba suteikti visapusisko malonumo, kuris neatsiranda automatiskai nuo nerviniu galuniu dirginimo, nuo jo gali ir sleisktulys kilti, jei vyras nera dvasiskai artimas ar pas moteri neatsirado jam traukos, tai moteris ir nesutiks paguleti, nes jai bus arba nemalonu, arba skaudes, arba net baisiau...musu kunas nuo jausmu nera atsietas, bent moteru, pirma dvasia turi buti pamaloninta, kad gautumet ta leidima ir kuna pamaloninti
nu, o jei reikia tik plastikines leles, ju gana kokybisku dabar buna pardavime

Laba, 

Buvo kazkiek ir mum taip Vyras nebenorejo myletis nestumo metu, tai dareme daug maziau. Buvo ir visokiu pykciu, verkimu. Del sekso, tai tiesiog jam buvo keista/nemalonu tai daryti, kai zino, jog vaikiukas viduje. Nekaltinu, suprantu, gal but ir taviskis taip masto, tik nepasako.

Ka patarciau, tai mastyti daugiau apie save ir vaikiuka, ir laukti jo atejimo, per daug neskubeti santykiuose, jei nera didesnio reikalo. Praejus kiek laiko po gimimo, jau ir hormonai nusistoves ir galesi labiau ivertinti situacija, matysi ar kas keiciasi su draugu ar ne. O likti viena tai neliksi, bus kudikis O ir nera taip baisiai sunku, kaip isivaizduoji, tuo labiau, kad atrodo, jog ir gimines/draugai pas tave rupinasi.

Nu jau nereikia. Tai su kokiom lentom ten miegate?