Onkologinė liga ir Nexavar vaistai

Sveiki visi,

esu didžiulėje neviltyje - mano šeimos nariui diagnozuotas kepenų vėžys su metastazėmis kepenyse (kitur neišplitęs). Daktarė paskyrė gerti vaistą "Nexavar". Apie operaciją, kai teigė negali būti nei kalbos ir atseit čia geriausias var.
Kai paskaitau apie tą vaistą, susidaro įspūdis, kad jis tik neleidžia kurtis naujoms vėžio ląstelėms ir vėžiui plisti,o tai, kas JAU YRA niekus nedingsta. Man be galo neramu dėl išgyvenamumo. Daktarė sako, kad padėtis labai rimta, bet ligonį išleidžia namo, turi gert vaistus ir tik po 3 mėn laukia išsamesni tyrimai, kurie parodys, kaip veikia šis vaistas.
Gal kam teko susidurti su kepenų vėžio atvejais, ypač, gal kam teko asmeniškai,ar artimuosius teko gydyti šiais vaistais - būkit geri, pasidalinkit info. Griebiuosi bet kokio šiaudo, neprarandu viltiem nors kuo toliau tuo regis jos vis mažiau, bet niekaip negaliu susitaikyt. O gal dar vilties yra ir dar ne viskas prarasta.... ? Žmogui, kuris susirgo, yra vos 50...

Iš anksto dideliausias ačiū už laiką ir labai lauksiu bent kokių žinių (su didžiausia viltimi - geriausių)...

na šitas vaistas regis pakankamai ištyrinėtas ir rekomenduotinas, turite gerti ir tikėtis, o kas belieka? ką daugiau tradiciškai dirbantis ligoninėje medikas gali padaryti na pati pagalvokite? neišims juk senų kepenų ir neįdės jums taip paprastai naujų.
Viskas dabar paties paciento rankose. Reikia pirmiausia išsiaiškinti priežastis kodėl tokiame dar jauname amžiuje buvo prieita prie tokios ligos? Bloga mityba: dešros, dešrelės, batonai, baltos duosnos, rūkytos vištos, alkoholis, rūkalai, ketčiupais, mojonezais apmarmaluotas maistas? visokie traškučiai, tortukai, sausainukai, saldainiukai?
daug streso?

tai va tą ir keisti savo gyvenime. Detoksifikuotis ir fiziškai, ir morališkai. Klauskite gydančios medikės ką ji į tai, jei žolinius preparatus kepenų detoksifikacijai kartu prie vaisto vartoti?

Gal jus geriau susiraskit kitu specialistu, pasikonsultuoti, o ne forume? pasaulis platus, galima ieskotis ekspertu ir kitose salyse ir negaiskit laiko

Dėkoju, už atsakymus. Su medikais konsultuojuosi (ne vien su gydančia daktare), griebiuosi visko, ko tik įmanoma - kiekvienas patarimas ar vilties suteikiantis ar iš gyvenimiškos patirties (laimingos ar ne visai) pasidalintas teikia stiprybės. Deja, kiek tenka kalbėti - visi vieną ir tą patį sako - liga pernelyg pažengusi ir vienintelis tik šis vaistas lieka (gydanti gydytoja žolelių iš viso kratosi kaip priedo - nors teko giridėti, kad ir ciberžolė daro stebuklus). Pasak medikų išgyvenimo tikimybė tol, kol veiks vaistai, kai organizmas pripras prie tų vaistų tada prasidės tie nemalonūs dalykai, kurie reiškia, kad tavo gyvenimas minutėmis tiksi žemyn.
Gal neminėjau, tiesiog prieš 1,5 m staigiai mirė mano tėtis (širdimi), visai šeimai buvo didelė trauma (esam aš, mama ir brolis). Metus tiesiog viskas slinko tarsi migla, gyvenimas buvo lygus vegetacijai, nes visi buvome pritrenkti netekties. Šie metai startavo jau geriau, atsirado susitaikymas su tikrove, regis viskas klostėsi tikrai neblogai, atsirado planų, pasaulis iš juodai-balto įgavo spalvas. Ir staiga lyg perkūnas iš giedro dangaus - brolio liga... Nuo paprasčiausių pilvo skausmų, kas privertė kreiptis į medikus išsirutuliojo iki šios baisios diagnozės.
Jaučiuos absoliučiai palūžus. Žinau, kad turiu būt atrama mamai, su broliu turiu elgtis įprastai - nes tokiom ligom sergantys žmonės (aš nežinau ar visi), bet jis tikrai nenori jaustis nei silpnu nei ligotu. jis įsitikinęs, kad viskas su juo bus gerai (ačiū Dievui, kad bent tiek optimizmo) ir kad vaista, kuriuos jis geria jį pagydys ir po to lauks operacija.... deja ir aš taip maniau....medikai kraipo galvas ir sako - per vėlai, operacijos nebus. Ir kas kartą žemė sukasi iš po kojų....
Dabar kaip tyčia, visi pažįstami švenčia, keliauja, linksminasi, visų gyvenimai žydi, niekam tu nepasiguosi, o jei pasiguosi - niekas nesupras, nes žmonės iš mano aplinkos tiesiog nesusidūrę su tokiais rimtais dalykais, jei prabyli apie savo bėdą (nes laikyti savyje sunku) tik galvas pakraipo ir viskas. Nežinau, esu pasimetus, gyvenu viltimi, bet kiekvienas "mažai šansų" "stiprybės" išaukia skausmą ir ašaras.

Nežinau, esu pasimetus, gyvenu viltimi, bet kiekvienas "mažai šansų" "stiprybės" išaukia skausmą ir ašaras.
[/quote]


Gal surastumėte patarimų šiame forume
https://www.supermam...p?showforum=253

Stiprybės jums. Linkiu visko kas įmanoma geriausio šioje situacijoje. Bet forume jums labiau moralinę pagalbą įmanoma suteikti nei pakonsultuoti apie gydymą. 

Jei atskiram žmogui su panašia liga pavyko ar nepavyko pasveikti, vien to fakto neužtenka, reikia vertinti bendrą būklę, kartu vartojamus vaistus, atsaką į gydymą ir t.t. t.y., kito žmogaus situacija gali būti panaši tik iš pirmo žvilgsnio. Ir ką jūs su ta informacija veiksite? Siūlysite broliui gydymą nutraukti ar pakeisti? 

Dėl žolių - jei ciberžolė, citrina ar panašūs produktai taip sėkmingai išgydytų, tai ar kas vartotų chemiją, švitintųsi ir operuotųsi? Jei visgi nuspręsite vartoti augalinius preparatus, pasiieškokite informacijos apie jų sukeliamas vaistų sąveikas, nes ne viskas su jais taip nekalta, ypač vartojant didelėmis dozėmis. Kai kurie augaliniai preparatai keičia kepenų veiklą ir gali didinti ar mažinti vartojamų vaistų kiekį kraujyje ir pan. Ir gal su rimtesniu žolininku pasitarkite, o ne su supermamom.

kiek zinau onkologas, fitoterapeutas Juozas Ruolia padeda su mityba, zolelemis , bet tikriausiai ir taip zinot ji.
https://www.delfi.lt...s.d?id=37001473

Sveiki,

Labai didelis širdingas AČIŪ už palaikymą, už supratimą ir patarimus.
Kai netikėtai užpuola tokia baisi liga su dar baisesne stadija - griebiesi šiaudo, griebiesi regis visko, ko tik gali griebtis, blaškaisi, tada imi mąstyt racionaliai, suėmus save į nagą, paskui vėl blaškais, vėl imiesi...
Mes turime išties puikią onkologiniam gydytoją, aišku pasak jos tie vaistai GERIAUSIA išeitis... Bet manau dažnas iš visų pakampių trauktų info - gal kokių atsiliepimų, gal kas susidūrė, kaip buvo...
Tai va, žodžiu, buvau naivi, galvodama, jog šis vaistas apgydys, iki kol bus galima atlikti operaciją. Deja, jis tik kažkiek pratęsią gyvenimą, kol liga tą vaistą "perpranta" ir jau nieko nebegalima padaryti. Jokios operacijos, jokios chemijos, jokios radioterapijos ar pan perspektyvoje nenusimato...
Šią sav. papildomai konsulatvomės KMUK pas garsų kepenų chirurgą G.Barauską (nepaprastai nuoširdus, puikus ir atidus žmogus - žemai jam lenkiuosi), jis atidžiai peržiūrėjo magnetinio rezonanso medžiagą, daktarų gautus išrašus ir deja... viską ką pasakė "kad ir kaip norėčiau jus pradžiuginti...deja galiu palinkėti tik stiprybės, nes šansų pagyti nebėra..."
Man be galo sunku susitaikyti su tuo. Prisipažinsiu, gyvenu neigime į realybę ir viltimi... Jį gydanti daktarė pasakė - jog neaišku kaip organizmas pasiduos gydymui, bet grubiai tariant liko metai.... Taip, pagal to vaisto statistiką (kiek teko skaityti internete - kai nesi medikas griebiesi net ir google) rašo, jog išgyvenamumas ~ 10,7 mėn.
Kalbėjausi net su savo šeimos gydytoja, o ji mane nuramino, jog reikia tikėti ir stebuklų būna... Kiek yra atvejų, kuomet žmogui pasako nuosprendį 1-2 mėn, o jie ačiū Dievui gyvena ir metus ir 2 ir 3... Viliuosi, tikiuosi, meldžiuosi ir Jums guodžiuosi. Net nėra kam pasakyt, kad yra taip blogai, kad toks juodas debesis užplaukęs ant mano šeimos. Neduok Dieve niekam tokių pojučių ir sveikatos visiems Jums žmonės !