
Mano Dievas kovos - aš kovoju. Bandžiau būti be Dievo, nepasiteisino man, baisių dalykų nutinka, ačiū, nenoriu...

Gal geriau rinktis meilės Dievą?

Ačiū už įdomią temą.
Aš manau, kad "dievas" tai kiekvieno žmogaus nušvitimo - aukščiausia būsena. Jėzus, Budda - ar jie nebuvo paprasti žmonės, prieš praeidami subnkų savęs ieškojimo, tobulėjimo ir nušvitimo kelią?
Nesimelskite kitiems - patys tobulėkite. Būkite kiekvienas sau dievas, neverskite nei kitų melstis kitiems. Nekenkite nei sau nei kitam ir to pilnai užtenka. Būkite kokie norite būti, su kuo norite būti.
Šis pasaulis skirtas ne kažkam paklusti, ne palaužti, ne prispausti - bet iškilti, nušvisti, tapti geresniu.
ARgi nebastebėkote, kuod augiau vaikštai į bažnyčia ir meldiesi - tuo labiau nesiseka? Katalikai išvis, kaip bėdos pelės, nes skatina pedofiliją (tie kūdikėlio gerbinimai ir pan), jie prieš šeimas (neleidžia tuoktis nei kunigam, nei LGBTQ nariam), prieš mąstymą, prieš mokslą!!!
Pasidomėkite alternatyvom. Daug įdomaus galima sužinoti, neblogas puslapis youtub'e - altarnatyviam požiūriui,
iš patirties, ne iš kažkokių knygų ar kažkieno sapaliojimų - visos bėdos nutinka, kai neturi dievo; dievai reikalingi, ne bažnyčia, ne sekta kažkokie, bet dievai tiesiogiai, o kuris iš jų ar kurie, tai jau kiekvienam pagal save. Net velnias šalia geriau nei nieko, nei ateizmas.
Reikėtų pačiam savo principous, moralę susikurti. Dievai - vieną dieną "dievas" sako vienbaip, kitą kitaip. Tiksliau žmonės, kurie manio, kad žin o Dievą...