Kai motinystė neveža

Ar yra dar mamu,kurios susilaukusios pirmagimio-ilgai laukto ir issvajoto-nebejauciat jokio dziaugsmo? Ar as cia viena,kuriai panasu neidiegtas motinystes jausmas..Jauciuosi lyg izoliuota nuo pasaulio,lyg buciau gavus griezto rezimo kalejimo ir buciau prirakinta grandinemis prie vaiko..Rutina zudo-pasidziaugiau gal viena dieba tapus mama...Jai jau 4 menesiai,o motinystes jausmas taip ir neatsirado...Atrodo,jog sis mazas sutverimas sugriove mano gyvenima. Nebeturiu savojo-nebegaliu keliauti,elementariai skirti sau laiko,nes kudikis itin neramus..Vis dar tikiuosi,kad kada nors gyvenimas sugris...

aisku sugris kazkas, bet ne viskas, vaikas visam gyvenimui, i rmotinyste pakeicia moteri ir jos gyvenima. Bet vaikai auga, darosi savarankiski ir tikrai nebebuni pire ju pirista kiaura para, pirmi metai gal sunkiausi, o paskui darosi vsi lengviau ir lengviau...sunku, jei taip jauciates, gal reiktu su psichooge kokia pasitarti, gal jums pogimdyvine depresija? ar zindot? ir kokie santykiai su vyru?

Zindziau tris menesius,daugiau pieno nebuvo nuo streso-vaikas gime gerokai anksciau-du menesiai ligoninej,vos nemirem abi..Gal tai turejo itakos i panasu pogimdyvine depresija..Kazkaip neprisiverciu eit pas psichologe-nors jau galvojau apie antidepresantus,bet va drauge mete juos gert-daug salutiniu reiskiniu..Bandau tvarkytis pati-bijau priprast prie vaistu..Nors migdomuju prireikia..Santykiai su vyru nuostabus,kitu atveju gal jau buciau nusokus pradzioj nuo stogo-kai vaikas istisai klykdavo nuo diegliu menesiais..

Marš pas psichologą. Pogimdyvine deperesija, panasu, apsilanke.

Ir man panasu..Bet bijau-nemoku issiliet svetimam zmogui.Mieliau rasciau cia ta patyrusiu moteru. Kaip joms pavyko su tuo susitvarkyti..Su kazkokia bejausmybe savo vaikui..

Spurgycka, pakentek, apsiramins vaikas, bus lengviau. Ir man taip buvo, kai pirmagime klykdavo per naktis nuo pilvo diegliu. Praejo, pradejo miegoti, palengvejo.

Bet taip, senojo gyvenimo nebebus niekad. Teks derinti gyvenima su vaiku.Izoliacija buna, ja reikia skaidrint, iseiti su vaiku visur, kur tik imanoma. Bet man meile vaikui nebuvo dingusi.

Zindziau tris menesius,daugiau pieno nebuvo nuo streso-vaikas gime gerokai anksciau-du menesiai ligoninej,vos nemirem abi..Gal tai turejo itakos i panasu pogimdyvine depresija..Kazkaip neprisiverciu eit pas psichologe-nors jau galvojau apie antidepresantus,bet va drauge mete juos gert-daug salutiniu reiskiniu..Bandau tvarkytis pati-bijau priprast prie vaistu..Nors migdomuju prireikia..Santykiai su vyru nuostabus,kitu atveju gal jau buciau nusokus pradzioj nuo stogo-kai vaikas istisai klykdavo nuo diegliu menesiais..

Nueikite pas gydytoja. Geriant anditeprEsantus neissivysto priklausomybe. Priprantama prie raminamuju ir labai greitai, bet cia du skirtingi vaistai.

psichologai vaistu neisrasineja ir tikrai nebutina geti vaistu, jei padetis ne rimta, gal galima ja ispresti tik pabendravus su psichologe , issaiskinus, kas jus taip veikia, kodel otki epojuciai, gal dar atsistatinejjat po visko, jei sakot labai sunku viskas buvo, keli menesiai tai dar labai mazai.
Man pvz labai patinka psichologe Ramune Murauskeine, ji dabar isleidus knyga Netobula mama, gal jum padetu?
O meginot sau kazka ? isejus is namu nueiti masaza pasidaryti kokius 10 sensu, susirasti sau idomios veiklos, nors trumpam, jei vyras gali su vaikeliu pabuti, jei vis tike nezindot?

vaikas klyke nuo mamos stresu, geriausia kuo daugiau odos su oda kontakto, ir paciai atsipalaiduoti, nors vonioje, ziurekit saves. Mano gydytoja homeopate , pati perejo prie homeopatiniu vaistu, kai antidepresantai nepadejo, o paskui ir persikvalifikavo i homeopate gal jum kazkas padetu, sunku ivertinti jusu problemos lygi cia, pasitarkit su kazkokiais specialistais.
Papildyta:

susirask tada kitu mamyciu grupiu gi yra gal susitinka, pasidalina tais vargeliais, o psichologiu nereiktu bijoti, tik aisku reikai patikima rasti...
ir nesmerkti saves del tu jausmu, jei jums depresija ar hormonu kokie persitavrkymai tai taip ir jauciates prastai....dabar labiau mastykit, ko jums reikia, kad jaustumet geriau ir darykit, maziau tavrkykites, maziau jaudinkites, del ko nebutina, meigokit kuolilgiau, kiek galit, vaikas miega ir jus miegokit, ilsekites, sveikai maitinkites, iseikti i lauka pasivaikscioti, gal sutiksit kitas mamytes su vezimukais, paplepekit. Svarbiausiai nesmerkit saves ir negalvokit, kad jusm taip vienai, ypac po visokiu komplikaciju maza kas jums ten darosi.

Jei moteriai depresija, tai jokie mamyciu samburiai ir masazai nepades. Reiktu kreiptis pagalbos ir nebijot, aisku vaikas paaugs, bus daugiau poilsio ir laisves, bet gyventi reikia siandien, kam kankintis.

Gal juokauji? Pasikartosiu - nelauk, vaikas auga, pajus, bus vėlu. Eik as gydytojus.

Ieskot psichologo ar iskart psichiatro?

aišku, kad psichologo, ką tie psichiatrai? tik iš oro vaistų prirašys ir kaitalios po to, bandymus ant jūsų darys.