QUOTE(Carlin @ 2019 12 18, 08:16)
skrisit? papasakok daugiau. Aš irgi savo panas labai noriu ten nuvežti, kol dar tiki stebuklais 
Ne, tėtis sakė važiuosim būtinai mašina
mes mėgstam taip keliaut, plauksim keltu ir ttt.
Ne, tėtis sakė važiuosim būtinai mašina
mes mėgstam taip keliaut, plauksim keltu ir ttt.
QUOTE(JMD @ 2019 12 18, 10:08)
Ne, tėtis sakė važiuosim būtinai mašina mes mėgstam taip keliaut, plauksim keltu ir ttt.
mes mėgstam taip keliaut, plauksim keltu ir ttt.aha, greičiausiai ir patogiausiai iki ten su mašina turbūt. Aš irgi žiūriu dabar, visai fainas maršrutas gaunasi. Reiks bandyti.
Bet tai gerai, kai tavo ramiai sėdi
mano nors įpratę daug važinėti, bet neišsėdi normaliai, joms 150 km yra maksimumas, kas virš prasideda muštynės, peštynės, erzelynė. Norisi sustot ir išlaipinti abi kažkada siūliau varyti iki Vokietijos atrakcionų parko, kai sužinojo kiek reiks mašinoje sedėti, sakė jei negalim skristi lėktuvu, tai nereikia bet va iki Kalėdų senio, gal ir eitų susitart
QUOTE(Carlin @ 2019 12 18, 09:18)
aha, greičiausiai ir patogiausiai iki ten su mašina turbūt. Aš irgi žiūriu dabar, visai fainas maršrutas gaunasi. Reiks bandyti.
Bet tai gerai, kai tavo ramiai sėdi mano nors įpratę daug važinėti, bet neišsėdi normaliai, joms 150 km yra maksimumas, kas virš prasideda muštynės, peštynės, erzelynė. Norisi sustot ir išlaipinti abi kažkada siūliau varyti iki Vokietijos atrakcionų parko, kai sužinojo kiek reiks mašinoje sedėti, sakė jei negalim skristi lėktuvu, tai nereikia
bet va iki Kalėdų senio, gal ir eitų susitart
Bet tai gerai, kai tavo ramiai sėdi
mano nors įpratę daug važinėti, bet neišsėdi normaliai, joms 150 km yra maksimumas, kas virš prasideda muštynės, peštynės, erzelynė. Norisi sustot ir išlaipinti abi kažkada siūliau varyti iki Vokietijos atrakcionų parko, kai sužinojo kiek reiks mašinoje sedėti, sakė jei negalim skristi lėktuvu, tai nereikia bet va iki Kalėdų senio, gal ir eitų susitart
Mano sunus iki Juodkrantes nuo Kauno vos iskentedavo, su sese susimusdavo....stodavom abu raminti, o va kai jam 5 metai suejo varem i kalnus Slovakijoje, Slovenijoje ir galiausiai i Kroatija, tai po kiek laiko taip apsiprato, prisigalvojo zaidimu visokiu, kad tramdyt reikedavo, nes priekyje nesusikalbedavome:) nuo to laiko vaziuojam kasmet mazdaug 3 savaitem po Europa, bet kuo toliau, tuo sunkiau, dabar daugiau kaprizinasi, bet kitamet tikiu pakeitus priejima prie sunaus isspresime beda. Visada ieskome idomesniu apartamentu, kad butu koks isejimas i kiema, ar dar kokios atrakcijos, tai visai smagiai
QUOTE(Carlin @ 2019 12 18, 09:18)
aha, greičiausiai ir patogiausiai iki ten su mašina turbūt. Aš irgi žiūriu dabar, visai fainas maršrutas gaunasi. Reiks bandyti.
Bet tai gerai, kai tavo ramiai sėdi mano nors įpratę daug važinėti, bet neišsėdi normaliai, joms 150 km yra maksimumas, kas virš prasideda muštynės, peštynės, erzelynė. Norisi sustot ir išlaipinti abi kažkada siūliau varyti iki Vokietijos atrakcionų parko, kai sužinojo kiek reiks mašinoje sedėti, sakė jei negalim skristi lėktuvu, tai nereikia
bet va iki Kalėdų senio, gal ir eitų susitart
Bet tai gerai, kai tavo ramiai sėdi
mano nors įpratę daug važinėti, bet neišsėdi normaliai, joms 150 km yra maksimumas, kas virš prasideda muštynės, peštynės, erzelynė. Norisi sustot ir išlaipinti abi kažkada siūliau varyti iki Vokietijos atrakcionų parko, kai sužinojo kiek reiks mašinoje sedėti, sakė jei negalim skristi lėktuvu, tai nereikia bet va iki Kalėdų senio, gal ir eitų susitart
Na matai, nuo mažens jis važinėja, tai įpratęs. Šiaip džiaugiuosi vaiku tuo klausimu. Mes juk kiekvieną vsarą nuvažiuojam po 5000 km automobiliu, daug vaikštom po visokius miestus, muziejus ir ttt. Jis tuo klausimu tobulas vaikas, nes tarkim iki Klaipėdos išzyzia visas ausis, o iki Adrijos 2000 km į vieną galą sėdi akis išpūtęs, ir yra mano pats geriausias šturmanas ever. Žiūri navi, žemėlapius, aplinkkelius, seka ženklus, nuorodas ir tt. Tai manau ir šita kelionė, juolab į tokią įdomybę neturėtų kelt rūpesčių. Svarbu būtume visi sveiki ir galėtume vykti.
QUOTE(JMD @ 2019 12 18, 09:46)
Na matai, nuo mažens jis važinėja, tai įpratęs. Šiaip džiaugiuosi vaiku tuo klausimu. Mes juk kiekvieną vsarą nuvažiuojam po 5000 km automobiliu, daug vaikštom po visokius miestus, muziejus ir ttt. Jis tuo klausimu tobulas vaikas, nes tarkim iki Klaipėdos išzyzia visas ausis, o iki Adrijos 2000 km į vieną galą sėdi akis išpūtęs, ir yra mano pats geriausias šturmanas ever. Žiūri navi, žemėlapius, aplinkkelius, seka ženklus, nuorodas ir tt. Tai manau ir šita kelionė, juolab į tokią įdomybę neturėtų kelt rūpesčių. Svarbu būtume visi sveiki ir galėtume vykti.
mūsų dukra tokia, jau 2 metų pirma kelionė į Vokietiją buvo, taip viskuo domėjosi, kad ekspromtu prapletėm maršrutą ir nesedėjome prie jūros, kaip buvo planuota, o lakstėm visur aplink
QUOTE(gaikaSJ @ 2019 12 18, 09:52)
mūsų dukra tokia, jau 2 metų pirma kelionė į Vokietiją buvo, taip viskuo domėjosi, kad ekspromtu prapletėm maršrutą ir nesedėjome prie jūros, kaip buvo planuota, o lakstėm visur aplink
Aš pirmą kartą su juo skridau į Kretą, kai jam buvo 1,5 metų. Tai didžiausias kaifas būdavo jūra, o mašinoj miegodavo kol važiuodavom
vežiojau dar vežime, tai irgi vargo nesudarė kur nori - ten jį nusistumi o paskui jau varė pats. Pirmą kartą į kroatiją važiavom kai buvo 4,5. Tą pirmą kartą labai blogavo. Bet antrą jau nebe. Eidavo be ožių, viskas jam įdomu. Tik pamenu Dubrovnike klykė iš karščio, nes buvo virš +40. Teko tėvui jį nešt. Ir patys dingom iš ten.
Su vienu lengviau, nes du - pešasi bele kaip 
Kai tam tikras amžius būna.
Kai tam tikras amžius būna.
QUOTE(JMD @ 2019 12 18, 10:04)
Aš pirmą kartą su juo skridau į Kretą, kai jam buvo 1,5 metų. Tai didžiausias kaifas būdavo jūra, o mašinoj miegodavo kol važiuodavom vežiojau dar vežime, tai irgi vargo nesudarė kur nori - ten jį nusistumi o paskui jau varė pats. Pirmą kartą į kroatiją važiavom kai buvo 4,5. Tą pirmą kartą labai blogavo. Bet antrą jau nebe. Eidavo be ožių, viskas jam įdomu. Tik pamenu Dubrovnike klykė iš karščio, nes buvo virš +40. Teko tėvui jį nešt. Ir patys dingom iš ten.
vežiojau dar vežime, tai irgi vargo nesudarė kur nori - ten jį nusistumi o paskui jau varė pats. Pirmą kartą į kroatiją važiavom kai buvo 4,5. Tą pirmą kartą labai blogavo. Bet antrą jau nebe. Eidavo be ožių, viskas jam įdomu. Tik pamenu Dubrovnike klykė iš karščio, nes buvo virš +40. Teko tėvui jį nešt. Ir patys dingom iš ten.Dubrovniko neprimink man.....dar vaikų neturėjom, abu su vyru gavom karščio smūgį, o dar važiuot toli...nakvynės ieškot....tai naktį maniau vyrui greitukę reiks kviest, kaip blogai buvo....visą dieną tada apartamentuosę užsidarę sedėjom prieš kondicionieriu.....
šiemet Italijoj irgi žiauroka buvo birželį...Vienoj nakvynej ant kalno prie jūros turėjom nuostabią terasą su vaizdu į jūrą...net pusryčiauti per karšta būdavo....ja naudotis galėjom tik vėlai vakare..
Labai noriu šiuos regionus aplankyti pavasarį ar rudenį, bet vaikų mokslai kiša koja, tai kitamet bandysim trumpinti ir daryti mažą kelionę mokslo metu metu. Ir minusas, kad vaikai maudytis negalės...bet reik ieškoti kompromisų
psio, matosi kad jau viskas mane užkniso..nuo to niūraus oro tiesiog depresija limpa...
kažkas apie keliones prakalbo ir dabar jau svajoju......jei viskas gerai, bandysim Vėlykines atostogas išnaudoti
QUOTE(JMD @ 2019 12 18, 10:46)
Na matai, nuo mažens jis važinėja, tai įpratęs. Šiaip džiaugiuosi vaiku tuo klausimu. Mes juk kiekvieną vsarą nuvažiuojam po 5000 km automobiliu, daug vaikštom po visokius miestus, muziejus ir ttt. Jis tuo klausimu tobulas vaikas, nes tarkim iki Klaipėdos išzyzia visas ausis, o iki Adrijos 2000 km į vieną galą sėdi akis išpūtęs, ir yra mano pats geriausias šturmanas ever. Žiūri navi, žemėlapius, aplinkkelius, seka ženklus, nuorodas ir tt. Tai manau ir šita kelionė, juolab į tokią įdomybę neturėtų kelt rūpesčių. Svarbu būtume visi sveiki ir galėtume vykti.
oj mes irgi nuo kūdikystės važinėjam. Pas mus vieni seneliai 300 km atstumu, tai kartais per mėn. gaunasi ir 1500 km. Bet aišku, Lietuvoje kitaip, užknisa tas pats maršrutas.
QUOTE(JMD @ 2019 12 18, 11:04)
Aš pirmą kartą su juo skridau į Kretą, kai jam buvo 1,5 metų. Tai didžiausias kaifas būdavo jūra, o mašinoj miegodavo kol važiuodavom vežiojau dar vežime, tai irgi vargo nesudarė kur nori - ten jį nusistumi o paskui jau varė pats. Pirmą kartą į kroatiją važiavom kai buvo 4,5. Tą pirmą kartą labai blogavo. Bet antrą jau nebe. Eidavo be ožių, viskas jam įdomu. Tik pamenu Dubrovnike klykė iš karščio, nes buvo virš +40. Teko tėvui jį nešt. Ir patys dingom iš ten.
vežiojau dar vežime, tai irgi vargo nesudarė kur nori - ten jį nusistumi o paskui jau varė pats. Pirmą kartą į kroatiją važiavom kai buvo 4,5. Tą pirmą kartą labai blogavo. Bet antrą jau nebe. Eidavo be ožių, viskas jam įdomu. Tik pamenu Dubrovnike klykė iš karščio, nes buvo virš +40. Teko tėvui jį nešt. Ir patys dingom iš ten.mes pirmą kart skrido, kai didžioji 6 mėn. buvo, jokių problemų
antrą kartą - 1,5 metų iš Varšuvos į Kanarus varėm, irgi super. O va kai ūgtelėjo ir prasidėjo. Pamenu po Maljorką keliavom, visą salą turėjom tikslą apvažiuoti, jai tada 3 metai buvo... načiort po dviejų dienų metėm visus važinėjimus ir gulėjom pleže, nes tik įlipi į mašiną ir prasideda - kada, kada, spaudžia diržas, skauda užpakalį, koja nutirpo, atsibodo... sakai imk telefoną, pažaisk žaidimus, po 5 min. jau žiūri kad visa balta tuoj apsivems QUOTE(gaikaSJ @ 2019 12 18, 11:34)
Dubrovniko neprimink man.....dar vaikų neturėjom, abu su vyru gavom karščio smūgį, o dar važiuot toli...nakvynės ieškot....tai naktį maniau vyrui greitukę reiks kviest, kaip blogai buvo....visą dieną tada apartamentuosę užsidarę sedėjom prieš kondicionieriu.....
šiemet Italijoj irgi žiauroka buvo birželį...Vienoj nakvynej ant kalno prie jūros turėjom nuostabią terasą su vaizdu į jūrą...net pusryčiauti per karšta būdavo....ja naudotis galėjom tik vėlai vakare..
Labai noriu šiuos regionus aplankyti pavasarį ar rudenį, bet vaikų mokslai kiša koja, tai kitamet bandysim trumpinti ir daryti mažą kelionę mokslo metu metu. Ir minusas, kad vaikai maudytis negalės...bet reik ieškoti kompromisų
psio, matosi kad jau viskas mane užkniso..nuo to niūraus oro tiesiog depresija limpa... kažkas apie keliones prakalbo ir dabar jau svajoju......jei viskas gerai, bandysim Vėlykines atostogas išnaudoti
šiemet Italijoj irgi žiauroka buvo birželį...Vienoj nakvynej ant kalno prie jūros turėjom nuostabią terasą su vaizdu į jūrą...net pusryčiauti per karšta būdavo....ja naudotis galėjom tik vėlai vakare..
Labai noriu šiuos regionus aplankyti pavasarį ar rudenį, bet vaikų mokslai kiša koja, tai kitamet bandysim trumpinti ir daryti mažą kelionę mokslo metu metu. Ir minusas, kad vaikai maudytis negalės...bet reik ieškoti kompromisų
psio, matosi kad jau viskas mane užkniso..nuo to niūraus oro tiesiog depresija limpa...
kažkas apie keliones prakalbo ir dabar jau svajoju......jei viskas gerai, bandysim Vėlykines atostogas išnaudotiAha buvau Prancūzijoj šį biržely
QUOTE(Alexia @ 2019 12 18, 11:19)
o vat pas prancūzus be kelionių organizatoriaus geraiu jaučiu kojos nekiškti, ar tai tiesa? sakė nieks nekalba angliškai iš principo, o mano prancūzų žinios labai, labai ribotos:)
