QUOTE(Kriiste @ 2015 09 17, 17:40)
Bet vaikui, ypac pirmokui - mokytojos zodis turi buti labai svarbus ir reiksmingas, nes su laiku tai silps, taciau nors kazkiek isliks, jei jus sumenkinsit ta reiksminguma jau pirmomis dienomis - veliau vaikui bus visi mokytojai "lochai", "durniai" - tik jis pats sau svarbus... 
Lengviausia, patogiausia pasakyti - netinka, pereikit kitur. Pasakysiu tiek tokioms - tai pati ir eikit kažkur ten kitur. Per daug laisvės, per daug atsakomybės ir atskaitomybės nebuvimo, per didelis nebaudžiamumo pojūtis pedagogų tarpe. Laikas šiek tiek nusileisti ant žemės, o tėvams pareikalauti atsakomybės iš tų, kam patikime brangiausią savo turtą. Vienas netinkamas žodis, viena patyčios frazė ("pedagogai" ne tik kad nekovoja su patyčiomis, o dar ir patys jas pradeda, nuo pat pirmos klasės, nuo pat pirmų dienų, jau ir pačiai teko išgirsti, ne tik kitų istorijas išklausyt) gali baigtis fatališkai, ką jau kalbėti apie psichologines problemas ir sekančius nuolatinius vizitus pas psichiatrus ir psichologus. Ir visiškai neperdedu.
O dėl autoriteto griovimo - niekas jo negriaus, jei pačios nepastatys į tokią padėtį. Aš esu privesta griauti mokytojo autoritetą, kad ir kaip man norėtusi, kad to nereiktų, kad mokytojas būtų autoritetas vaikams. Ir tą darysiu, kiek reikės, nes nesiruošiu taikstytis su elementaria neteisybe, nepedagogiškumu, absoliučiu nesuvokimu, kaip bendrauti su vaikais, kaip užmegzti su jais kontaktą, netaisyklinga, ydinga tarsena, kirčiavimu, barbarizmais ir kt. blogybėmis kalboje (jei kažko nežinai, būk malonus, "mokytojau", pasiklausk kolegos, o dar geriau, atsivers žodyną ir pasižiūrėk, juk bent šito gal išmokė aukštoji mokykla?), kuriuos tuoj pat perima vaikai, ir ką paskui itin sunku pakeisti, kenčia rezultatai ne tik aukštesnėse klasėse, bet aukštosiose mokyklose paskui skolos iš kalbos kultūros ir t.t., tai sorry, mieli pedagogai, pirmiausiai elkitės taip, kad būtumėt roll model mokiniams ir tėvams, o tik tada reikalaukite sau pagarbos, užsitarnaukite tą pagarbą ir autoritetą, o ne galvokite, kad tai yra kažkokia savaime suprantama duotybė, privalomas dalykas sulig jūsų gautu diplomu pedagoginiam. O iki tol teks išklausyti ir daug pastabų, ir patirti tėvų "tarpininkavimo", kaip čia išsireikšta, ir kitų dalykų, jei matome reikalą. Ar turiu nereaguoti, kai klasėje staugiama nesavu balsu be jokios (ką jau ten rimtos) priežasties? Ne. Tarkim, kokį pavyzdį mokytoja rodo, bandydama vaikus prisišaukti tiesiogine to žodžio prasme klykdama vardus per tris patalpas, stovėdama prie savo stalo, o ne pavaikščiodama po tas patalpas, prieidama prie kiekvieno ir pasakydama, paduodama, ką norėjo? (čia ne pamokos metu). Ne invalido vežimėlyje juk sėdi, pakrutink užpakalį, megzk tą ryšį su vaikais (galų gale, savo balsą patausok, juk daug reikia kalbėti per pamokas, ir energijos daug mažiau išeikvosi priėjusi, ir bendravimo malonumą patirsi, vaiko akis pamatysi, šypseną). Kodėl paskui stebimasi, kad vaikai nemoka bendrauti normaliu tonu, o žviegia, rėkia vienas per kitą??? O todėl, kad su jais taip bendrauja mokytojas (jei tai išvis galima bendravimu pavadinti. Nes vaikai nei išklausomi, nei domimasi, ką jie nori pasakyti ir t.t.). Vaikai mokosi iš gyvų pavyzdžių, o ne iš pasakymų "nu nu nu, tu taip nedaryk, daryk taip". Ir specialistai paskui aiškina "vaikas nepalaiko akių kontakto, oi oi", kaip jis palaikys, jei akių kontakto nepalaiko su juo net mokytoja, jis taip tiesiog pripratęs, kad nereikia žiūrėt į akis, kai kalbamasi... Vaikas pertraukinėja mokytoją, oi oi, o tu, mokytoja, ar išklausei vaiką, kai jis norėjo tau kažką pasakyti? Ne, tu nutraukei ir nutildei jį, kaip turi vaikas jaustis ir ko iš tavęs išmokti?
Erikauzas, labai aiškiai yra problemos, ir su tuo taikstytis negalima, nei jums, nei kitiems tėvams, tiek jūsų klasėje, tiek mūsų ir visi kiti tėvai. Neturi dirbti mokytoju toks asmuo, kuris nesugeba ir nenori rasti jokio priėjimo prie vaikų, kuris neturi jokio suvokimo, kad tai yra vis dar maži vaikai, ką tik atėję iš darželio, ir kad reikia laiko, kol jie išmoks mokyklos tvarkos, yra visiškai kvaila manyti, kad ką tik iškepti pirmokai sėdės pamokose tyliai ir ramiai, kaip kokie baldai. Dvyliktokai ir tie, plepa, žvygauja, kutenasi ir pešasi, o jau suaugę žmonės, tai ką kalbėt apie pirmokiukus? Neklausė, kviečia direktorę, tai kas bus toliau, policiją kvies, o gal prezidentę pagąsdinti vaikus, kad klausytų?
Tad būtinai kas kartą eikit, aiškinkitės, jokiu būdu netylėkit, tegul eina į kursus tie mokytojai tokie, kurie nežinia ką veikė pedagoginiame, o gal ten nemoko, kaip bendrauti su vaikais, kaip suvaldyti situacijas? Kažkaip netikiu, kad mokoma staugti ant vaikų, grasinti, šaipytis ir t.t.
Svarbu tik pasigirti, kokią patirtį turi, kaip moka dirbti ir t.t., deja, per pirmas dienas pasimato visiškai priešinga situacija. Sakyčiau, gal per daug norim, gal čia šių laikų norma, bet, žinokit, jokiu būdu ne norma ir norim ne per daug! Yra ir puikių pavyzdžių. Tarybiniai laikai seniai baigėsi, kas tiko ir buvo leistina anais laikais, netinka ir neleistina dabar jokiu būdu. Tėvai tai negali užrikti ant vaiko, ar ne (ypač dar viešoje vietoje, nes kas nepatingės, ir vaikų teises iškviesti gali), bet mokytojams jokia atsakomybė nekeliama, gali elgtis, kaip tik šauna į galvą. Tai kas čia vaikas tuomet, jei nesugebama susivaldyti, išlaikyti ramaus balso tono ir pademonstruoti tvirtumo, kad niekas neišmuš mokytojo iš vėžių, joks neklausantis vaikas. Ką per susirinkimus sako, tai yra tik gražus savęs pateikimas, kokios mes geros, puikios ir t.t., kaip jau ir sakiau. O per pirmas dienas jau pasimato, kad elgiasi priešingai. Tiesiog negaliu pakęsti tokių veidmainių. Dar gerai, kad yra nors vienas kitas padorus Mokytojas, deja, jų vienetai, ir patekti pas tokį, tai kaip išlošti milijoną. Deja, daugelis ir pralošiame toje loterijoje. Tačiau turime vieną kartą susiimti ir kažką daryti, o ne tylėti ir ramintis mintimi, kad ai, kaip nors praeis tie 4 metai. Jums jie taip gal ir praeis, tačiau tiems mažyliams jie paliks neišdildomą įspaudą visam gyvenimui ir padarys milžinišką įtaką asmenybės ir pasaulėžiūros formavimuisi.
Jūs, Kriiste, aiškinate gryną teoriją, kaip TURĖTŲ elgtis mokytojas, o ne kokia yra realybė. Vaikas pasiskundė, tai ji ne tik kad nesiaiškina situacijos, o dar tam vaikui pažeria pasityčiojimo žodelių. Anglijoje apie kiekvieną smulkmeną turi mokiniai mokytojui pranešti, ir yra aiškinamasi, o pas mus, net ir dėl rimtesnių dalykų, ne tik nesiaiškins ir nepadės, bet dar ir pasityčios, tai į ką daugiau vaikui kreiptis? Kaip tėvams netarpininkauti? Kas daugiau apgins? Deja, dažniausiu atveju tik tėvai. Arba apsigins kumščiais ir kitokiu netinkamu elgesiu, nes mokytojas nedaro nieko, arba, dar blogiau, kaip jau sakiau.
Dėl vieno sutinku, kad gali būti, jog tas vaikas turi raidos sutrikimų, tad vertinti kito vaiko elgesio priežasčių taip nedera, reikėtų pasiaiškinti, gal būt tam vaikui reikalinga pagalba, mes irgi tokių turim klasėje ir jau primygtinai specialistams siūliau atkreipti dėmesį į vieną iš tokių vaikų, kad patikrintų, ar neturi sutrikimų, bet kokiu atveju, pagalba jam būtina, tik va, ar jis ją gaus, tai kitas klausimas... O daugiau... Kalbate iš savo varpinės ir ginate mokytojus, bet, deja, nei jūs jų matot, nei žinot, o kaip teoriškai turi būti, visi pakalbam, visi puikiai žinom. Ir patys mokyyojai garsiai deklaruoja viena (ir pati girdėjau, ir Erikauzas rašo, ir išgirstume ne vieną variantą), o realiai elgiasi visiškai priešingai. Tad nustokite advokatauti tiems, kurių nepažįstate, kur nematėte ir nedalyvavote. Galite kalbėti tik apie tai, kaip elgiatės JŪS, o ne visi kiti pedagogai.
QUOTE
nors per susirinkimą sakė,kad vaiko negalima žeminti kitų akivaizdoje
O ne kitų akivaizdoje kaip, galima? 
Vaiko žeminti negalima išvis, nei kitų akivaizdoje, nei privačiai. Garsiai ir prie visų pakomentuočiau tokį pasakymą...
