Įkraunama...
Įkraunama...

Bijau... Savo vyro..

Sveikos. Gyvenu užsienyje su šeima. Atrodo viskas būtų gerai, vaikai lanko mokyklą, aš su vyru turime darbus. Bet yra vienas bet... Labai dažnai bijau savo vyro. Tiesa turiu ir nerimo sutrikimą, dažnus panikos priepuolius,del buvusio nenusisekusio pirmo šeimyninio gyvenimo. Su dabartiniu vyrų sutariu gerai, dažniausiai, bet na jam užeina tokie pykčio priepuoliai, kad dėl bet kokio menkniekis šaukti pradeda, buvo pora kart ir mane papurtes, daužėsi, pastūmė. Po tu poros kartų  tai tiesiog širdis šoka iš krūtinės, kaip bijau jo tu pykčio priepuoliu, nes tada su juo neįmanoma susitart, jis teisus turi būti. O man tai tiesiog nepernešama, tik išgirstu, kad jis rėkia, tai mane tiesiog visa kūną baime sukausto, norisi dingt iš tos vietos, bet jaučiuosi tarsi bejėgė. Nes jis žino, kad čia kur gyvename aš niekur nesikreipsiu dėl jo elgesio. Tai kaip įmanoma tokiais atvejais bandau ji raminti ar ne lįsti jam į akis.. Galvojau apie išvykimą, išsiskyrimą su juo, bet vaikams čia mokykla, dukra niekų gyvų nesutinka iš čia važiuot, o ir darbą gerą turiu. Tik va tas nerimas nuolatinis, ir baimė trukdo gyventi. Galvoju kad reikia kreiptis į psichologą, ar psichiatrą, nes ta paniška baimė varo iš proto.. Turiu ir daugiau baimių, ne tik dėl vyro.. Gal manyje čia problema. 

Atsakyti

Suprantu jus, turėjau panašią situaciją dar jaunystėje, tik jis dar stipriai labai neįmušė, bet jau pradėjo ir fizinį ir emocinį smurtą, tačiau gerai kad nebuvome susituokę, ir net kartu ne gyvenome. Tiesa sakant jau nebe pykstu ant jo, tačiau pradėjau gerai suprasti kitas moteris turinčias panašią situaciją.

Aš jums patarčiau išvykti iš ten. Juk reikia žiūrėti į faktus. Jis jus papurtė, dažnai rėkia. Normaliais santykiais čia net nekvepia. 

Sakėte kad turėjote negatyvią patirtį su pirmu vyru, tačiau tai nereiškia, kad esate kažkuo blogesnė, tiesiog tai nebuvo jums skirtas žmogus. Su šiuo žmogumi laimės taip pat nesukursite, jis jūsų negerbia, ir jaučia savo galią prieš jus. Nesvarbu, kad turite psichologinių baimių, nerimą, jei jis jus suprastų atvirkščiai stengtųsi padėti, nuraminti. Jūsų vyras tiesiog tapo siaubingu žmogumi, jis jūsų nemyli.

Spręsti jums, tačiau niekas nesikeis. Vyras geresnis netaps. Su laiku dėl jo galit atsigulti blogiausiu atveju į psichiatrinę. Greitai tyliai susipakuokit lagaminus, kol bus darbe ir maukit iš ten. Bandys taikytis ieškoti, nepasiduokit. Negrįškite pas jį. Smurtui nėra pasiteisinimų.

Atsakyti