Su savo suzadetiniu kartu esame nuo tada kaip man buvo 15 metu, siuo metu esame 10 metu kartu :) 

Po mokyklos baigimo, isvykome kartu i uzsieni laimes ieskoti kaip sakoma..  :D  Mano sirgimai visada budavo nereguliarus, todel spinteleje turedavau prisipirkus nestumo testu uz 99ct  :D  kaip kildavo abejoniu, tiesiog pasidarydavau testuka ir ramiai sau toliau laukdavau susirgimo. taigi po 6 metu bendro gyvenimo kartu, eilini karta laukiau savo susirgimo. laukiu laukiu ogi nieko nera. pasidarau testuka, palieku ant spinteles ir einu ruostis i miesta, prisiminus pakeliu ismesti testa- teigiamas :D butu mane kasnors pamate tada, kokia nustebusi as buvau :D Bet nusiraminus, pranesiau is darbo grizusiam vyrui, kuris reagavo daug geriau nei as, pradejome laukti musu mazylio  :wub:  Nestumas buvo gana geras, dirbau iki 38savaiciu, kol virsininkas pasake kad gal geriau jau neateik kita savaite i darba....  :D  truputi isizeidusi  sutikau ir grizus namo tiesiog laukiau :D Per nestuma perskaiciau tiek daug knygu apie zindyma ir vaiku auginima kiek gyvenime nesu paciu knygu skaiciusi  :angel2:  isivaizdavau viska idealiai, net buteliuko nepirkau, nieko. 

budama 40 savaiciu nescia, su nekantrumu laukiau savo mazylio. Su daktare susitareme kad mane skatins lygiai 41 savaite. taigi atejo 40+6 diena, atsikelusi ryte pradejo skaudeti nugara, jauciau kad jau siandien viskas bus  :)  paskambinau i ligonine , aisku liepe nevaziuoti. susitikrinau daiktus, palaukiau dar valandele, ogi pradejo skaudeti neblogai, prikeliau vyra sakau zinok varom i ligonine. tas man sako o ko? taigi rytoj nuvaziuosim  :D

toks juokas paeme  :D  kol vaziavom skausmas stipriai paumejo, per saremius nelabai sugebejau pakalbeti...atvykus ir maldavus ileisti siaip ne taip prieme ir liepe laukti laukiamajame. uz puse valandos atejo sesele ir paklause ko as cia atvaziavau. sukandus dantis sakau gimdyt. ta nusijuoke, pamatavo spaudima ir isejo. dar uz puse valandos atejo kita sesele su piktumu ir pareiske kad trukdau ju laika ir  tikrai negimdau, bet eikime i palata, patikrins kiek cm ir galesiu vaziuoti namo. atsigulu ir vel ji isejo. grizo dar po puse valandos. per ta laika palatoj buvo mirtina tyla. vyras sedejo ir bijojo net paziuret i mane kokia as pikta buvau kencianti skausma  :D  Grizta sesele PAGALIAU, patikrina sako atsidarymas 5cm. " tai negimdau .."  sarkastiskai pasakiau as jai  :mad2:  :bigsmile:

paruose gimdymo palata ir kaip visada tiesiog paliko viena, dar uz poros valandu atejo paklausti ar noriu vaistu, kadangi buvau be galo issigandus ir issekus tai paprasiau epidiuro, tada sesele pasake kad anesteziologas siuo metu operacineje, bet kaip baigs operuoti ateis  pas mane. na po geru 2 valandu atejo ir suleido tu geruju velnio lasu. tada visiskai atsipalaidavau sau ir su palaima gulejau issisiepus  :lol:  :lol:  Deja gydytoju pirmoji klaida buvo kad nepatikrino kiek buvau cm kaip man suleido vaistus. po truputi laiko atejo sesele mane patikrino buvau 8 cm, labai nenorejau kateterio tai su seseles pagalba dar paskutini karta nuejau i tualeta  :mirksiukas:  tada ji mane paliko vel 2 geroms valandoms. grizusi sako na laikas stumti. as pasimeciau sakau tikrai, dabar jau? ji padrasino na taip, kadangi saremiu nejauciau man pasake kada stumti. Viena karta stipriai stumtelejau ir.... visas gerumas tuo ir pasibaige. man liepe sustot nes vaiko sirdute reaguoja ir streikuoja, jam nepatiko sitas stumimas. isejo ir paliko viena, mazdaug palaukti kol atsistatys sirdele. uz puse valandos grizta jau su daktare, ji mane patikrina ir sako "juk tu tik 8cm, negalima stumti, nori vaika uzdusinti???" 

Pradejau panikuoti. KAIP SESELE GALEJO NEPATIKRINTI AR AS PILNAI ATSIDARIUSI. per 5 minutes i palata priejo daugiau nei 8 daktarai ir kiso popierius pasirasyti del cezario pjuvio. taip issigandau net nesupratau ka jie ten kalbejo. pasakiau kad tuoj apsivemsiu, padave dezute-apsivemiau  :cray:

isveze i operacine ir istrauke mano mazyli per kokias 5 minutes. Berniukas gime didelis 4185kg, pameles, turejo kvapa, todel itare infekcija, suvyniojo ir isnese istirti. Taigi...nesitikejau kad cezario operacija bus tokia ilga :O  galvojau kaip isims vaikuti tai viskas, greitai uzsius. aha...begulint prasidejo traukuliai, spazmavo visas kunas, nezinojau kas darosi,ir taip gulejau dar 2 valandas operacineje. pagaliau mane isveze, atsimenu ta troskuli, maldavau visu vandens ir niekas man nieko nedave. Kaip pamate mane vyras labai issigando, sake taip baisiai atrodancios manes nemate gyvenime. visa kraciausi, raumenys taips susitraukinejo kad net labai skaudejo, negalejau sustot kraciusis.Atnese parodyti leliuka bet pasake kad per silpna as ji pamaitinti ( nes vis dar kraciausi) tai liepiau nemaitinti is buteliuko. tik is taureles. po kazkiek laiko kaip baigiau kratytis mane isveze i normalia palata ir grazino vaikuti, bandziau maitinti, aisku nieko neturejau. Praleidau 5 paras ligonineje, vaikuciui leido antibijotikus, jis buvo su kateteriu visada, man leido taip pat, nors infekcijos ir neturejom nei vienas. streikavo mano spaudimas, tai kaip po 5 paru israse vaikeli namo, manes nenorejo paleisti del spaudimo, pasikonsultavus su gydytojais is lietuvos, pasiule geriau atsisakyti gydymo ir vaziuoti namo, nes spaudimas del streso. Grizus namo kita diena atejo sesele, pamatavo spaudima ir viskas buvo idealiai pasitaise  :mirksiukas:  pieno vis dar neturejau ir Nojus negalejo istraukti, nes pasirodo liezuvio pasaitelis priauges. nusitraukinejau piena ir maitinau is buteliuko kol laukeme liezuvio pakirpimo. dvigubas susiktas darbas, tik tiek galiu pasakyt. nusipirkau geriausia pompa tokia pat kaip buvo ligonineje, ejo zindymo specialistes i namus kasdien ir kaip nesiseke taip nesiseke...

Vaikui liezuveli pakirpo ti 1 menesio, tai jis jau nei nenorejo ir nemokejo zysti. dar pazaisdus menesi su pompa ir misinuku. pasidaviau ir nebenusitraukinejau pieno. jis diengo per pora dienu, nei karto neverze krutines. ir tik pradejus maitinti misinuku mano nuotaika pradejo buti geresne, nustojau verkti kasdien, panikuoti del visko ir pradejau pamilti savo sunu... 

Siuo metu mano meilei jau 1 metukai.Ir tik dabar suprantu kas yra didzioji gyvenimo meile  :wub:  

 

 

Moralas tame, kad nesmerkime vieni kitu, nesmerkim tu kurios maitina ne motinos pienu, juk vaikams labiausiai reikia mamos.... Normalios psichikos mamos  :4u:  :wub:  Ar gailiuosi kad nemaitinau pati? Ne. Ar gailiuosi kad turejau poziuri tikrai tik maitinti ir smerkiau nemaitinancias? TAIP  :wub: