As turiu dvi anytas. Negaleciau skustis ir antraja- moteris kaip moteris su savo ydom ir gerosiom savybem. Bet noreciau papasakoti apie pirmaja, nes tokio zmogaus nesu sutikusi daugiau, o gal ir nebuna tokiu

Kai susipazinom, kuri laika nedrasiai jauciausi - atrode rusti ir neprieinama. Niekada nesaldzialiezuvavo, niekada nesakydavo komplimentu

Atrode tikra atsiauri kaukaziete. Kuri laika gyvenom kartu, buvau labai jauna, tikrai, daug ko nemokejau ir nezinojau, bet ne karto neteko isgirsti nors maziausio priekaisto. Priesingai - jausdavau tokia neikyria pagalba. Gimus sunui, tapo geriausia pasaulyje mociute, nors visada pries ka nors darydama paklausdavo mano nuomones. Na, apie nesibaigiancias dovanas, nors kartais ir kuklias, nepasakosiu, nes kalbu apie sirdies geruma

, apie prota ir isminti. Kai su exvyru supratom, kad skiriasi musu keliai, vel neisgirdau ne vieno priekaisto, nors, ja istiko sirdies priepuolis, vos nesibaiges blogiausiu. Kai isimylejau kita vyra, ji pirma pastebejo ir viska suprato, ir... palinkejo man laimes. Kai mano gyvenimas klostesi ne taip, kaip norejosi, kukciojau ja apsikabinusi, o ji man vire stipria rytietiska kava ir bure is kavos tirsciu, ir sake, kad debesys jau sklaidosi...
Dabar, kai turiu jau kita seima, mano vyra vadina zentu, nes ... as taip ir likau jos dukra. As jos nevadinu mama ar anyta. Vadinu vardu, nes ji - artima mano drauge.
Kas nori arklio be ydų, tegu eina pėsčias